2012 metais Lietuvą aplankė 310 tūkst. turistų iš Rusijos, tai beveik penktadaliu daugiau nei užpernai. Šie skaičiai šokteltų kelis kartus, jeigu per sieną abiem kryptimis būtų galima judėti laisviau.
„Mes prarandame labai daug svečių, kurie norėtų pas mus atvykti, tačiau dėl dabar galiojančios tvarkos, ilgų ir varginančių biurokratinių procedūrų priversti mus aplenkti“, - apgailestavo Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidentė Irma Baltrušaitienė.
Atvyksta ne tik vasarą
Poilsį Kaliningrado sričiai priklausančioje Kuršių Nerijos dalyje lietuviai renkasi ne itin dažnai, tuo tarpu kaimyninės šalies gyventojai – bene dažniausi mūsų pajūrio kurortų svečiai.
Anot Neringos verslininkų, šaltuoju metų laiku rusai sudaro apie 80 proc. visų į Neringą atvykstančių svečių, vasarą – apie 40 proc. Manoma, jog prastesnio oro nesibaiminantys kaimynai visais metų laikais užpildytų vietos viešbučius ir poilsio namus, jeigu nereikėtų vargti dėl vizų. Tai patvirtino ir Kaliningrado senamiestyje sutikti praeiviai.
„Žinoma, važiuotume, net kalbos nėra. Ką tik grįžome iš Trakų - ten labai gražu. Patiko ir Lietuvos pasieniečių kultūringas bendravimas ir mandagumas. Kelionė į jūsų šalį paliko pačius geriausius įspūdžius. Jeigu sienos kirtimo tvarką būtų paprastesnė, labai daug rusų Lietuvoje atostogautų ir leistų pinigus“, - neabejojo maskviečiai Natalija ir Jevgenijus.
„Dirbu kultūros srityje ir turiu supaprastintą vizą į Lenkiją. Jeigu tokią pačią turėčiau ir į Lietuvą, tikrai aplankyčiau Vilnių, Kauną, manau, kad tą patį padarytų daugybė mano tautiečių. Abi šalys draugautume kaip anksčiau“, - kalbėjo kaliningradietė Olga.
Vilioja geros kainos ir paslaugos
„Bevizis režimas mums, gyvenantiems prie sienos, ypač reikalingas, tačiau 50 ar 100 km zonos neužtenka, nes kaliningradiečiai nevažiuos tik į Nidą, jie norės nuvykti ir kitur. Kodėl reikia drausti laisvą judėjimą? Nematau jokio racionalaus paaiškinimo“, - gūžčiojo pečiais 16 Neringos įmonių vienijančios asociacijos vadovė I. Baltrušaitienė. Moteris pati užsiima verslu – nuomoja apartamentus turistams, tad sako gerai žinanti, ko pas mus atvyksta rusai ir ko jiems labiausiai trūksta.
„Jeigu rusai atvyksta su nakvyne, jie nuomoja tikrai ne pačius pigiausius apartamentus. Apsistoję dviem ar trims paroms jie išleidžia apie tūkstantį litų, ir tai tik apgyvendinimui. Prekybos centre jie vienu kartu apsiperka už 400-700 litų, ar tai nėra geras uždarbis verslui, o tuo pačiu ir valstybei?”, - retoriškai klausė verslininkė. Jos manymu, kliūtys, dėl kurių dviejų šalių piliečiai negali laisvai judėti per sieną esančios dirbtinės.
Pajūrio verslininkai pastebi, jog Kaliningrado srities gyventojus Lietuvoje domina gausesnis prekių pasirinkimas, švara ir tvarka, kokybiškos paslaugos, geresnis aptarnavimas ir žemesnės kainos.
Kaliningradiečiai į Lietuvą jau vyksta ir remontuoti savo mašinas. Jiems tai daryti apsimoka, nes lietuviai esą dirba kokybiškiau nei vietos meistrai, o ir paslaugos pigesnės.
Susitarti nepavyksta
Lietuvos Vyriausybė su Rusija dėl supaprastinto vizų režimo nesėkmingai bando susitarti nuo 2009-ųjų. Pajūrio verslininkus vienijančios organizacijos kartu su Klaipėdos apskrities merais šias derybas iš mirties taško bando pajudinti dar kartą. Neseniai Vyriausybę pasiekė bendras jų prašymas siekti, kad supaprastinta tvarka būtų įvesta bent 100-150 km pasienio zonoje.
Dabar galiojantis ES reglamentas nenumato galimybės išplėsti pasienio teritorijos į Lietuvos pusę daugiau nei 50 km. Tačiau šis dokumentas numato galimybę vietinio eismo tvarką taikyti visai Kaliningrado sričiai. Lietuvos teritorijoje supaprastinta vizų išdavimo tvarka galėtų būti taikoma 30-50 km pločio pasienio ruože. Šia galimybe pernai pasinaudojo Lenkija. Toks valdžios žingsnis pagyvino judėjimą tarp abiejų šalių. Savaitgaliais prie sienos su Kaliningrado sritimi išsirikiuoja milžiniškos automobilių eilės – lenkai, o ypač netoli esančio Gdansko gyventojai mielai vyksta pas kaimynus apsipirkti ir poilsiauti.
„Įvedus supaprastintą vizų išdavimo tvarką su Lenkija, turistų skaičius iš šios šalies pastebimai išaugo. Jeigu pavyktų pasiekti tokio susitarimo ir su Lietuva, neabejoju, kad Kaliningrado gyventojai būtų daug aktyvesni keliaudami pas jus ilsėtis, ir lietuviai taip pat, - sakė Kaliningrado regiono turizmo informacijos centro direktorė Galina Oficerova.
Kol kas didesnių vilčių pajūrio verslininkai nepuoselėja, nors tikina nežadantys nuleisti rankų.
„Lietuvos pusė siūlo Rusijos pusei atnaujinti derybas pagal galiojančio ES reglamento nuostatas ir išplėsti susitarimo taikymo teritoriją, kuri apimtų Lietuvos administracinius vienetus, patenkančius į 30 km ruožą nuo valstybinės sienos, bet ne daugiau kaip 50 km, ir visą Rusijos Kaliningrado sritį, tačiau Rusijos pusė su tokiais Lietuvos pasiūlymais kol kas nesutinka“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities merams ir verslininkams pateiktame atsakyme.
2010 metais Lietuva ir Rusija buvo suderinusios Vietinio eismo per sieną susitarimą, supaprastinantį gyventojų, gyvenančių iki 30–50 km atstumu nuo sienos, keliones, tačiau jis taip ir nebuvo pasirašytas.
Rusija esą siekia, kad tvarka būtų įteisinta vadinamuoju veidrodiniu principu – kaliningradiečiai galėtų laisvai įvažiuoti į tokios pat aprėpties teritoriją, kaip ir lietuviai Kaliningrade.
