Apie tai, kokios galimybės kaupti indėlių palūkanų normoms pasiekus rekordines žemumas yra patrauklios, kalbamės su ERGO draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos pirmininku, Europos bendrovės „ERGO Life Insurance” generaliniu direktoriumi dr. Kęstučiu Bagdonavičiumi.
– Ori senatvė pastaruoju metu tapo viena aktualiausių temų Lietuvoje. Ar yra koks nors finansinio kaupimo sėkmės receptas, kuris tokią senatvę užtikrintų?
– „Sodros” duomenimis, 2011 m. vienam pensininkui teko tik 1,17 darbuotojo. Mes susiduriame su senstančios visuomenės problema – mažėjant gimstamumui, augant emigracijai ir vidutinei gyvenimo trukmei, darbuotojų ir pensininkų santykis tampa vis nepalankesnis dabartinei valstybinei pensijų sistemai. Tad efektyviausias būdas užtikrinti orią senatvę – rūpintis tuo pačiam.
Savarankiško kaupimo senatvei galimybių yra nemažai. Populiariausias kaupimas Lietuvoje – II pakopos pensijų fondai, į kuriuos nukreipiama dalis iki tol „Sodrai” mokėtų įmokų.
Bet reikėtų nepamiršti ir kitų kaupimo galimybių: kuo kaupimo krepšelis bus labiau difersifikuotas ir įtraukta daugiau kaupimo priemonių, tuo senatvėje jausimės labiau aprūpinti.
Gyvybės draudimas – taip pat kaupimas pensijai, kartu ir papildoma draudimo apsauga. Vis labiau populiarėja ir tokios priemonės kaip savanoriškas pensinis draudimas.
O sėkmės receptas labai paprastas – kaupti senatvei rekomenduojama pradėti kaip įmanoma anksčiau, geriausia – vos pradėjus dirbti. Ilgą laiką atidedamos nedidelės sumos negąsdina, o po keliasdešimties metų išėjus į pensiją rezultatas džiugina.
– Pernai bankų indėlių palūkanos pasiekė rekordines žemumas. Kokią išeitį, kalbant apie kaupimą, gali pasiūlyti draudimo bendrovės?
– Turint galvoje mažas indėlių ir kitų finansinių instrumentų, kuriuos labiau linkę įsigyti gyventojai, palūkanų normas, draudimo bendrovės gyvybės bei pensinį draudimą gali pasiūlyti kaip vieną patraukliausių taupymo būdų. Be to, gyvybės ir pensinis draudimas patrauklus dar ir dėl to, kad valstybei skatinant ilgalaikį kaupimą klientai turi galimybę pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti dalį sumokėtų draudimo įmokų.
– Kaip neapsirikti renkantis pensijos kaupimo instrumentą?
– Nelygu pasirinktas sprendimas, kaupti galima investuojant savarankiškai arba investavimo riziką patikint bendrovėms.
Jei klientas pageidauja investicijas valdyti pats, jomis domėtis ir esant reikalui keisti lėšų investavimo kryptį, jam rekomenduojama pasirinkti investicinį gyvybės draudimą. Tokiu atveju investavimo rizika tenka pačiam klientui, tačiau skiriant laiko portfeliui valdyti, galima gauti itin solidžią grąžą.
Tiesa, jei kaupimo laikotarpis nėra ilgas arba klientas nėra linkęs prisiimti investavimo rizikos, paprastai rekomenduojama vengti rizikingų investicijų ir rinktis tas priemones, kurių grąža nors ir mažesnė, bet užtikrinta. Tokiu būdu likus nedaug laiko iki išėjimo į pensiją išvengiama finansų rinkų svyravimo rizikos.
Pasirašydamas kaupiamojo gyvybės draudimo ar pensinio draudimo sutartį, klientas iš karto žino, kokią garantuotą sumą jis bus sukaupęs pasibaigus sutarčiai, nes palūkanas garantuoja draudimo bendrovė. Šia priemone domisi tie, kurie pageidauja užtikrintos, nekintančios grąžos, taip pat nenori rūpintis investicijų valdymu.
– Savo klientams mokate ne tik garantuotas palūkanas, bet ir perviršį. Kas tai yra ir kokios papildomos grąžos galima tikėtis?
– Esant sėkmingai investicinei veiklai, „ERGO Life Insurance” SE uždirbtu pelnu dalijasi su klientais – moka vadinamąjį perviršį. Draudimo išmokos perviršiu padidinamos kaupiamojo gyvybės draudimo, pensinio draudimo, studijų draudimo, taip pat anuitetų klientams.
„ERGO Life Insurance” SE yra vienintelė bendrovė Lietuvoje, kuri nuo 1999-ųjų kasmet klientams skiria perviršį. Per daugiau kaip 10 metų bendrovė klientams yra išmokėjusi ir nepasibaigusioms sutartims rezervavusi daugiau kaip 10 mln. litų.
