Greitai gyvenantiems vitaminus ruošia lėtaeigės sulčiaspaudės (atnaujinta)

Šiuo metu jomis prekiauja keturios bendrovės.

Lietuvos fitoterapijos centro vadovas profesorius Juozas Vasiliauskas žino ne vieną būdą, padėsiantį atgimti kartu su pavasariu.

Kasdien jis siūlo prisirinkti aviečių, garšvų, dilgėlių, juodųjų serbentų, kiaulpienių, rūgštynių, žemuogių, žliugių ir kitų gerai žinomų augalų ir žolių lapų ir spausti iš jų sultis, gaminti salotas.

„Augalai, užaugę natūralioje gamtoje, veikiami saulės, yra sukaupę daug šviesos, mineralų, vitaminų.

Šiltnamiuose užaugintos mūsų tradicinės salotos ir daržovės yra gležnos, jos turi mažai naudingųjų medžiagų.

Įsivaizduokite, kokia stipria energija pasižymi kiaulpienės, jei ant kelio gali prasimušti net per asfaltą.

O dilgėles pagal savo sudėtį galėčiau priskirti tiesiog prie stebuklingų augalų”, – sakė J.Vasiliauskas.

Pasak jo, žmogaus organizmas kasdien turi gauti ne mažiau kaip 40 veikliųjų medžiagų, 60 mineralų, 16 vitaminų, 13 būtinų aminorūgščių.

Tiek jų yra tiktai visaverčiame maiste, kurį, deja, ne kasdien valgome.

Kompensuoti šį trūkumą gali šviežios, natūralios, kokybiškai išspaustos daržovių, vaisių, uogų ar augalų sultys arba įvairios termiškai neapdorotų žalų augalų ir daržovių salotos.

„Paprastai šviežias sultis patartina gerti kiekvieną dieną, tačiau dabar, pavasarį, geriausia sultis vartoti pakaitomis su salotomis.

Kadangi pavasarį ir taip žmogaus organizmas rūgštėja, o rūgščioje terpėje, kaip žinoma, uždegimo procesai suaktyvėja, vystosi visokie piktybiniai dariniai.

Tad rekomenduoju kasdien išgerti ne daugiau kaip vieną stiklinę sulčių arba suvalgyti vieną porciją salotų.

Jei žmogus turi tam tikrų sveikatos problemų, per dieną jam reikėtų išgerti po 3–4 šaukštus skirtingų žolių sulčių.

Svarbu tuo nepiktnaudžiauti – geriau po truputį ir su saiku”, – teigė vaistažolių žinovas.

Jis prisiminė vieną savo pacientę, kuri kasdien gėrė po 5 stiklines įvairių šviežių sulčių ir po mėnesio rimtai susirgo – nuo rūgščių pertekliaus jai sutriko virškinimo sistema, beveik sunyko gleivinė. Anot J.Vasiliausko, sultyse yra iki 90 proc. gyvojo vandens, kuriame ištirpusios biologiškai aktyvios augalų ląstelių medžiagos.

Dar senovės persų mokslininkas ir gydytojas Avicena teigė, kad šviežios sultys naudingesnės organizmui negu antpilas arba nuoviras, paruoštas iš augalų. 

Vienos rūšies sulčių nereikėtų gerti ilgiau kaip dvi tris dienas.

Kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, rekomenduojama sultis gerti 1–1,5 valandos po valgio, o esant normaliam ar sumažėjusiam rūgštingumui – 30–40 minučių prieš valgį.

Įvairių daržovių sultys dėl jose esančio mažesnio kiekio organinių rūgščių yra saldesnės, o vaisių sultys yra kur kas kaloringesnės. 

Šviežiai išspaustas sultis reikia iškart gerti, ilgiau laikyti nederėtų, nes jos greitai genda.

„Kasmet labai laukiu pavasario, kad galėčiau išsispausti dilgėlių ir kiaulpienių lapų sulčių.

Šias sultis geriu vieną du kartus per savaitę po 50–100 mililitrų tam, kad po žiemos gaučiau visus vitaminus ir mineralines medžiagas.

Dilgėlių, kiaulpienių, garšvų lapų taip pat dedu į sriubas, salotas, gaminu iš jų užpilus ant grikių, ryžių, bulvių”, – sakė Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė.

Kartą per metus, dažniausiai rudenį, ji su savo vyru 7–10 dienų laikosi sulčių dietos: tris kartus per dieną po stiklinę sulčių juodu išgeria lėtai, tarsi kramtydami ir kuo ilgiau palaikydami burnoje, maždaug per 15–20 minučių.

„Po tokio „pasninko” jautiesi energingas, žvalus, lengvas, gali vos ne skraidyti”, – teigė ji.

Savo vaikams obuolių, šaltalankių, morkų ir moliūgų sultis ji skiedžia perpus su vandeniu ir pasaldina, nes vaikai nori tiesiog skaniai atsigerti.

S.Kriaučiūnienei ir jos vyrui labiausiai patinka pomidorų sultys su česnakais: porą česnako skiltelių susmulkina, sutrina nedideliame vandens kiekyje ir sumaišo su šviežiai išspaustomis pomidorų sultimis.

„Dabar gyvename tokiu metu, kai paprasta morka tampa nebeskani.

Nebejaučiame jos tikrojo skonio, nes daugelio mūsų skonio receptoriai priprato prie bulvinių traškučių, aštraus kečupo, majonezo, marinuotų agurkų.

Ypač vaikai nori valgyti ir gerti tik tai, kas skanu.

Kadangi vaikai mieliau geria vaisių ar daržovių sultis nei sugraužia morką ar suvalgo obuolį, aš už tai, kad kiekvienuose namuose būtų sulčiaspaudės, ypač lėtaeigės.

Jomis galima išspausti ir sėklų, riešutų vadinamojo pieno. Tai ypač maistingas produktas, kurio subtilus skonis patinka ir vaikams”, – sakė sveikuolė.

Lietuvoje sparčiai populiarėja lėtaeigės sulčiaspaudės – tobulas pažangių technologijų ir inžinerinių sprendimų derinys.

Naudojant naują lėtaeigį kompresinį išgavimo metodą sultyse lieka visos maistingosios medžiagos, natūrali spalva, skonis ir vitaminai.

Pirmosios elektrinės lėtaeigės sulčiaspaudės mūsų šalies rinkoje atsirado prieš trejus ketverius metus.

Šiuo metu jomis prekiauja jau keturios bendrovės, siūlančios Pietų Korėjoje gaminamus „Hurom”, „Bauer”, „Kuvings” ir „Zyle” gaminius, kainuojančius nuo 600 iki 1900 litų.

Bendrovės „Krinona” parduodama, vidutiniškai 1000 litų kainuojanti lėtaeigė sulčiaspaudė „Zyle” – šiuo metu yra viena perkamiausių.

„Su „Zyle” galima išspausti sulčių ne tik iš įprastų vaisių ir daržovių, bet ir iš žolių, želmenų, dilgėlių ar riešutų.

Sultys yra išgaunamos ne pjaustymo ar tarkavimo, o lėto spaudimo būdu, kurį galima prilyginti rankiniam spaudimui.

Kadangi apsukos lėtos (47 apsisukimai per minutę), neįtraukiama oro, todėl sultys nesioksiduoja. 

Kuo lėtesnės apsukos, tuo kokybiškesnės sultys.

Palyginti su įprastinėmis sulčiaspaudėmis, „Zyle” išspaudžia net iki dviejų kartų daugiau sulčių, o spaudžiamų vaisių ar daržovių sultyse išsaugoma iki penkių kartų daugiau vitaminų ir mineralinių medžiagų”, – sakė bendrovės „Krinona” vadybininkas Nerijus Lučkauskas.

„Krinona” neseniai pradėjo prekiauti pasaulyje puikiai žinoma, tačiau Lietuvoje dar naujiena – rankine sulčiaspaude „Lexen Healthy Juicer”. 

Nors ji buvo specialiai sukurta spausti sultis iš dilgėlių, želmenų, špinatų ir kitų lapinių augalų, ja taip pat galima puikiai išspausti sultis iš citrusinių vaisių ir kietų daržovių.

Šioje apie 200 litų kainuojančioje sulčiaspaudėje nėra aštrių peiliukų, kurie naikina vitaminus, o dėl lėtai besisukančio sraigto sultys išsispaudžia iki paskutinio lašo.

Skirtingai nei kitos Lietuvoje siūlomos rankinės sulčiaspaudės, „Lexen Healthy Juicer” dalims gaminti panaudotos netoksiškos medžiagos ir tinka sąlyčiui su maistu.

„Tradicinių rankinių sulčiaspaudžių sraigtas paprastai yra metalinis ir dėl jo sultys įgauna papildomą specifinį skonį bei kvapą, žūsta nemažai naudingų vitaminų”, – teigė N.Lučkauskas.

„Kuvings” lėtaeigėmis sulčiaspaudėmis prekiaujančios bendrovės „Optita” direktorė komercijai Jurgita Bergelienė pasidžiaugė, kad nuolat didėjantis pirkėjų susidomėjimas šiuo gaminiu rodo, jog žmonės ima labiau rūpintis savo sveikata ir ypač atidžiai renkasi, kur išleisti savo pinigus.

Dėl naudojamų ypač kokybiškų, atsparių ir saugių medžiagų gaminant „Kuvings” sulčiaspaudes jų kaina nėra maža – 1100–1300 litų, nelygu pasirinktas modelis.

„Kuvings” sulčiaspaudę reikėtų rinktis dėl ilgos garantinės priežiūros.

Galingam jos 240 W indukciniam varikliui suteikiama net 10, o visoms kitoms, net ir besidėvinčioms dalims – 2 metų garantija.

Ilga garantinė priežiūra rodo, kad prekė patikima ir retai gendanti”, – sakė J.Bergelienė.

„Kuvings” sulčiaspaude galima išspausti ne tik įvairius vaisius ir daržoves, tačiau ir įvairias žoles, riešutus ar sojų pupeles.

„Pirkėjus domina, ar sudėtinga šio prietaiso priežiūra. 

Kai kurie kitų prekės ženklų pardavėjai skelbia, kad lėtaeigė sulčiaspaudė pati gerai išsiplauna tiesiog įpylus vandens jai veikiant. 

Tačiau šis praplovimas tinka tiktai tuo atveju, jeigu, išspaudus vienos rūšies sultis, po to iškart norima spausti kitos rūšies sultis.

Dienos pabaigoje sulčiaspaudę vis tiek būtina išardyti ir išplauti po tekančiu šiltu vandeniu”, – teigė J.Bergelienė.

Trūksta jėgų, energijos? Esate dirglūs? Metas stiprinti per užsitęsusią žiemą išvargintą organizmą. Kaip tai padaryti efektyviau? Apie populiarėjančias lėtaeiges sulčiaspaudes, matyt, jau visi girdėjo, tačiau daugelis dar svarsto, kodėl gi jos tokios brangios?

Dietologijos klinikos „Dietos sistema” gydytoja dietologė

„Sultys nėra būtinas žmogaus raciono komponentas. Nežinau, kodėl jomis taip žavimasi.

Dėl sulčių vertingumo: išspaudus sultis naudingiau būtų suvalgyti išspaudas, o ne išgerti skystį.

Išspaudę sultis nesuvartojame pačių naudingiausių maistinių medžiagų, esančių vaisiuose ir daržovėse – skaidulų, taip pat ir pektinų bei fitochemikalų (antioksidantų), saugančių nuo vėžio ir daugelio lėtinių ligų. Šios medžiagos lieka išspaudose. 

Todėl klaidinga rinktis sultis, nesuvalgant reikiamo kiekio ir rūšių daržovių bei vaisių. Natūralūs švieži vaisiai ir daržovės yra kur kas vertingesni, nes net ir ką tik išspaustose sultyse beveik nelieka skaidulinių medžiagų, sumažėja vitaminų.

Pagrindinis suvartojamų skysčių šaltinis turėtų būti vanduo. Vartoti sultis rekomenduojama tik tam tikrais atvejais – kai dėl tam tikrų priežasčių nesuvartojama pakankamai daržovių, kai norima priaugti svorio arba po fizinės treniruotės susigrąžinti raumenų glikogeną. Tuomet tokiems žmonėms reikėtų gerti po vieną dvi stiklines daržovių sulčių per dieną, o dar naudingiau būtų vartoti vandeniu atskiestas daržovių tyres.

Tie, kurie negali atsisakyti sulčių arba dėl tam tikrų priežasčių privalo jas vartoti, turėtų rinktis šviežiai spaustas vaisių arba daržovių sultis, visi kiti – sultis, skiestas per pusę su vandeniu, ir turėtų gerti ne dažniau kaip du tris kartus per savaitę.

Dėl didelio karoteno kiekio nereikėtų piktnaudžiauti morkų, burokėlių sultimis, jas reikėtų gerti su pertraukomis.

Svarbiausia valgyti pakankamai daržovių ir vaisių. Kadangi skirtingų spalvų daržovės ir vaisiai turi skirtingų naudingųjų medžiagų, reikia stengtis kasdien suvalgyti raudonos, oranžinės, tamsiai žalios, žalios, baltos (česnakai, svogūnai), mėlynos, violetinės spalvų daržovių ir vaisių. Ir nepamiršti ankštinių.

Valgyti natūralius vaisius ir daržoves reikėtų kuo anksčiau pratinti ir vaikus. Sveikas vaikas turi atsigerti vandens, o ne cukraus turinčio gėrimo. Jei vaikas yra per mažo svorio, atsigerti sulčių jam galima duoti tik po valgio. Geriant sultis tarp valgių ar prieš valgį, jose esantys cukrus ir fruktozė mažins apetitą maistingiesiems produktams.

Dažnam kyla klausimas, ar gerai gerti sulčių kokteilius, pagamintus iš vaisių, daržovių, lapinių žalumynų, prieskoninių augalų, želmenų, taip pat ar galima maišyti mūsų regione užaugintų gėrybių sultis su atvežtinėmis, egzotiškomis.

Teigti, kad dėl sulčių maišymo susidaro galimai kenksmingi junginiai, būtų spekuliatyvu. To tikrai nėra nustatyta.

Į daržovių salotas juk dedame įvairių daržovių, ir mokslininkai pripažįsta, kad tai yra labai naudinga. Taigi ir stiklinėje sulčių gali būti įvairovė. Tačiau daržovių ir vaisių sultis geriau būtų gerti atskirai. Šiandien duomenys yra tokie, o rytoj viskas gali ir pasikeisti – medicinos mokslas juk nestovi vietoje.”