„Valdžia išrinkta tautos, todėl ją reikia gerbti, su ja tenka bendrauti, kalbėtis”, – per apdovanojimų ceremoniją kalbėjo LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Jis įsitikinęs: verslo ir valdžios santykiams svarbiausia – partnerystė.
LVK kasmet, pradedant 2001-aisiais, renka partnerystės lyderius – žmones, kurie labiausiai nusipelnė skatindami skaidrų verslo ir valdžios institucijų bendradarbiavimą. Šią Partnerystės lyderio nominaciją už nuoseklų socialinės partnerystės plėtojimą šiemet VLK skyrė premjerui Algirdui Butkevičiui.
Atsižvelgė į verslo poreikius
Pasak V.Sutkaus, LVK nuolat siekia, jog verslas ir valdžia dirbtų kaip partneriai. Kartais tai pavyksta, kartais – nelabai.
„Šįkart naujosios Vyriausybės programai pateikėme 55 pasiūlymus iš dešimties verslo sričių. Daugiau kaip pusė jų buvo įtraukti į Vyriausybės programą, kiti – į programos prioritetinių priemonių planą.
A.Butkevičius buvo ir yra geranoriškas, atviras idėjoms”, – priežastis, kodėl Partnerystės lyderiu buvo išrinktas premjeras, nurodė V.Sutkus.
Partnerystės lyderio nominacija ankstesniais metais buvo suteikta šviesaus atminimo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentui Bronislovui Lubiui, prezidentui Valdui Adamkui, tuometei ES komisarei Daliai Grybauskaitei, kitiems verslui talkinusiems žmonėms.
„Nors esame maža valstybė, turime būti konkurencingi.
Manau, kad labiausiai reikia būti lankstiems ir skirti dėmesį toms verslo sritims, kurios padidintų vartojimą vidaus rinkoje”, – sakė verslininkų pagerbtas A.Butkevičius.
Amerikoje – geidžiami
Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis pakurstė verslininkų užmojus atsigręžti į JAV rinką.
Lietuvos verslo konfederacija jam Verslo ambasadoriaus titulą suteikė už pagalbą organizuojant vieną didžiausių Lietuvos verslo konfederacijos renginių – Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą Čikagoje.
– Forumas – tik vienas verslo renginių. Ar dažnai tenka talkinti Lietuvos verslininkams, ieškantiems kelių į JAV rinką? – pasiteiravome Ž.Pavilionio.
– Kas mėnesį vyksta įvairūs renginiai. Juose su savo verslu supažindina ir lietuviai, ir amerikiečiai.
Lietuvos įvaizdis JAV šiuo metu – labai geras. Ypač po to, kai mūsų šaliai pavyko suvaldyti ekonomikos krizę. JAV kompanijų susidomėjimas Lietuva, kaip ir kitomis Baltijos valstybėmis, yra didžiulis.
– Kokių sričių JAV įmonės žvalgosi po Lietuvą ar bent jau ketina tai daryti?
– Pirmiausia – inovacijų, ypač biotechnologijos. Čia reikia prisiminti iš Bostono kilusią bioproduktų gamybos įmonę „Thermo Fischer Scientific”, kuri įsigijo „Fermentą”.
Ši įmonė Vilniuje telkia savo gamybos pajėgumus. Priežastis – sumanios „lietuviškos smegenys”, mūsų mokslo žmonės.
Lietuva domisi ir energetikos įmonės. Kone visuose energetikos projektuose dalyvauja Amerikos kompanijos.
Tarp jų – ir „General Electric” koncernas, didžiausias pasaulyje JAV investuotojas.
Žvilgsnį traukia skalūnų dujos. Visi dabar stebi, kaip seksis „Chevron” gauti leidimus dirbti Lietuvoje.
Suskystintųjų dujų terminalo pagrindinis konsultantas yra įmonė „Fluor” iš Teksaso.
Klaipėdos uostas tapo pagrindiniu krovinių terminalu į Afganistaną iš JAV. Apskritai daugybė JAV uostų sutelkė dėmesį į Klaipėdą, nes per mūsų uostą gali susisiekti su visa buvusia Sovietų Sąjunga ir pasiekti net Kiniją.
– Prieš pusmetį mūsų šalies mėsos perdirbimo įmonės jau buvo sulaukusios inspektorių iš JAV vizito.
Ar atsivers JAV mūsų gaminiams?
– Jau baigiame tartis dėl mėsos eksporto į Ameriką. Birželį arba liepą turi prasidėti derybos dėl laisvosios prekybos sutarties. Tai reiškia prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimą.
– Kokių šiuo metu lietuviškų produktų ragauja amerikiečiai? O gal juos perka tik išeiviai iš mūsų šalies?
– Sūrių, ledų, alaus ir įvairių žuvies produktų. Išties kol kas lietuviški produktai atsiduria imigrantų parduotuvėse.
Bet neseniai buvau Arizonoje. Vienas prekybos tinklų joje jau parduoda lietuvišką alų. To nebuvo anksčiau.
JAV gyvena apie milijoną lietuvių. Yra ir daug mums draugiškų žydų, kilusių iš Lietuvos.
Ten galimybės prekybai – milžiniškos. Dabar laikas panašus į 1994-uosius, kai buvo pasirašyta JAV ir ES prekybos sutartis.
Dar Lietuvos įmonės bijo, nedrįsta, mano, kad yra per mažos, nekonkurencingos.
Neabejoju, kad turėdami tokį gerą įvaizdį ir tokius kokybiškus produktus lietuviai ras vietą rinkoje. Žiūrėkime, kaip pavyko krakmolo gamybos įmonei „Amilina”. Juk ji, tiekdama glitimą, dabar JAV konkuruoja tik su australais.
Langų gamintojai irgi gali užimti gerą poziciją. Apskritai statybinės prekės JAV yra reikalingos. Juk viesului praūžus lieka tik nuolaužų krūva.
Lietuvos statybos įmonės yra jau gerai matomos šiauriniuose JAV regionuose.
Lietuviai neįžengę į Vakarų krantą. Ten gyvena turtingiausi žmonės. Tad ir mano tikslas – iki kadencijos pabaigos iškelti konsulato vėliavėlę, jei tik Vyriausybė tam pritars, vakariniame krante. Konsulatus jame jau turi 15 Europos valstybių, tarp jų – ir Ukraina.
Britai, lenkai, Šiaurės šalys ten jau seniai medžioja pinigus ir inovacijas. O lietuviai atvyksta, pasižiūri, pasižavi ir išvažiuoja. Negalima taip dirbti.
315 mln. žmonių rinka – pati giedriausia pasaulyje ir pati turtingiausia. Vartojimas – tai politika. Lietuviai gerbiami ir žinomi dar labiau negu Vakarų Europoje. Galimybės – milžiniškos. Tereikia drąsos.
Skyrė Garbės ženklus
Lietuvos verslo konfederacija 2011-aisiais įsteigė dar vieną – Socialiai atsakingo verslo apdovanojimą. Šiemet šį titulą pelnė leidykla „Alma littera”. Leidyklos projektas „Augu skaitydamas”, skirtas skaitymui populiarinti, buvo pripažintas geriausiu iš dvidešimties.
Jis stumtelėjo į šalį dėl apdovanojimo besirungusių Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega” bei „Kam to reikia?” projektus. Pastarąjį, skirtą moksleivių kūrybiškumui skatinti, sukūrė „Swedbank” ir telekomunikacijų bendrovė „Omnitel”.
Lietuvos verslo konfederacijai labiausiai nusipelnę žmonės buvo apdovanoti Garbės ženklais. Šiemet jie įteikti Lietuvos ambasadorei Kinijoje Linai Antanavičienei, Lietuvos antstolių rūmų valdytojai Dovilei Satkauskienei.
Garbės ženklais buvo pagerbti komunikacijos konsultantų agentūros „VRP/Hill & Knowlton” valdybos pirmininkas Mykolas Katkus, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros vadovas Arūnas Karlonas, Lietuvos prekybos biuro Čikagoje vadovė Ingrida Bublys ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
