Vilniaus regiono kredito unija (VRKU) vienija įmones bei žmones, gyvenančius, dirbančius arba besimokančius sostinėje, Vilniaus ir gretimuose rajonuose – Šalčininkų, Elektrėnų, Švenčionėlių, Širvintų, Molėtų, Trakų.
Unijos, kaip ir kitos finansų institucijos, klientams teikia tokių pat finansinių paslaugų spektrą. Tačiau unijos, skirtingai nei bankai, tai daro tik savo nariams – pajininkams.
„Kredito unijų privalumas – kiekvienas klientas yra ir bendraturtis. Jis dalyvauja unijos veikloje ir yra atsakingas už veiksmingą jos valdymą”, – sakė VRKU valdybos pirmininkas Valdemaras Karpovičius.
– Žmonės, kurie stoja į kredito uniją, tikisi ir finansinės naudos. Kokios? – paklausėme V. Karpovičiaus.
– Unijos nariai yra jos bendraturčiai, todėl unijos uždirbtas pelnas juos pasiekia ir per finansinės veiklos rezultatus. Pajininkams paskolos teikiamos palankiomis palūkanomis, o už ilgalaikius indėlius gali būti mokamos didesnės palūkanos nei bankuose.
Už metų indėlius palūkanos pas mus siekia 2–2,3 proc., o ilgalaikių indėlių – ir apie 3 proc. Tai maždaug dukart daugiau, nei šiuo metu savo klientams siūlo bankai.
Kredito unijos turi galimybių individualiai įvertinti paskolos gavėją, žinoma, atsižvelgdamos ir į paskolos riziką. Juk bankai dažniausiai dirba su didžiaisiais klientais, o mes – su smulkesniais, pavyzdžiui, smulkiaisiais verslininkais, įmonėmis, viešosiomis įstaigomis.
– Dauguma unijos klientų – rajonuose gyvenantys žmonės. Kam jie pastaruoju metu skolinasi?
– Mes, kaip ir kitos kredito unijos, dalyvaujame ES paramos projektuose. Todėl pagal priemonę „Verslumo skatinimas” teikiame lengvatines paskolas verslui pradėti. Iki 80 proc. paskolos sumos gali būti užtikrinta „Invegos” garantija.
Lengvatinių paskolų teikiame ir ne ilgiau kaip vienus metus veikiančioms įmonėms. Jos skolinasi pinigų investicijoms ar apyvartos lėšoms. Tokioms paskoloms taip pat teikiama garantija, o vienas pagrindinių šios paskolos privalumų – kompensuojama 95 proc. sumokėtų paskolos palūkanų.
Savo nariams taip pat teikiame paskolų buičiai pagerinti, būstui remontuoti ar renovuoti.
– Ūkininkai, naudodamiesi ES parama, pastaruosius kelerius metus pirko daug žemės ūkio technikos ar įrangos. Ar unija jiems padėjo?
– Mūsų veikla neapsiriboja tik miesto gyventojų poreikių tenkinimu. Dirbame ir regionuose, tad tarp mūsų narių yra ir ūkininkų. Už jiems suteiktas paskolas, reikalingas įgyvendinant ES projektus, garantuoja Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Dalis ūkininkų gavo lengvatinių paskolų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones.
– Ar kredito unijoms leista imtis veiklos, kuri skatina bendruomeniškumą?
– Bendruomeniškumo skatinimas yra neatsiejamas nuo unijos veiklos. Tai liudija ir ypač senas tradicijas turinčių kredito unijų Kanadoje ar JAV veikla. Jos ten užima net 40 proc. finansinių paslaugų segmento. Lietuvoje – vos 3 proc.
Bankai ir unijos – tai skirtingi kapitalo valdymo modeliai. Lietuvoje veikiančių bankų uždirbtas pelnas atitenka akcininkams, kurių dauguma yra Skandinavijoje.
O kredito unijos uždirbtas pelnas dalijamas, kaip nusprendžia nariai. Dalį jo skiriame mūsų regione vykstantiems kultūros renginiams remti ar įvairioms bendruomenių iniciatyvoms. Visas kapitalas lieka Lietuvoje.
Vilniaus regiono bendruomenės organizuoja įvairių renginių. Kiekvieną rudenį skiriame paramos regioninėms derliaus šventėms, jos atseikėjama ir įvairiems kultūros renginiams. Paramos skiriama ir savivaldybių iniciatyvoms. Pavyzdžiui, savivaldybės išnuomoja žemės sklypą, o bendruomenės kreipiasi į mus paskolos, kad galėtų įrengti tai, kas numatyta projekte.
