Žmonės, prieš kelerius metus pabandę patys užsiauginti daržovių, tokios minties neatsisakė.
Šiltnamių gamintojai ar jų montuotojai neseniai Vilniuje vykusioje tarptautinėje statybos ir remonto parodoje „Resta 2013” neatsiginė smalsuolių.
Nori savų daržovių
Įsirengti bet kokį polietileno plėvele apdengiamą šiltnamį nėra sunku. Bet toks statinys dažniau subjauroja namų aplinką, nei ją papuošia.
Todėl ne tik sodybose, bet net mieste, ties kotedžais, gyventojai pristato estetiškų, pramoniniu būdu pagamintų šiltnamių.
„Ekologiškų daržovių troškimas kursto norą patiems jų pasisėti ir užsiauginti. Kartu – ir vaikams parodyti, kaip tai daroma”, – šiltnamių gamybos bendrovės Šiltnamių centro vadovas Darius Mirbakas senokai perpratęs klientų troškimus.
Bendrovė Lietuvoje veikia šešerius metus. Penkerius jų vertėsi tik importuotų – Rusijoje, Kinijoje pagamintų šiltnamių prekyba.
„Per pastaruosius porą metų šiltnamių paklausa ypač išaugo. Todėl pernai nutarėme gaminti juos ir patys. Pasirodo, žmonės labiau vertina tai, kas pagaminta Lietuvoje. Lietuviškų parduodame 60 proc. daugiau nei įvežtinių”, – sakė D.Mirbakas.
Kinai lipa ant kulnų
Du tris kartus. Tiek per pastaruosius porą metų padidėjo bendrovės „Meistro kodas” gaminamų ir importuojamų šiltnamių pardavimas.
Pasak šios įmonės pardavimų skyriaus vadovo Mariaus Stanionio, paklausa vis dar didėja. Bendrovė prekiauja ir pačios surenkamais, ir vokiškais šiltnamiais.
Tačiau kaip ir bet kokioje srityje, lietuviškoms prekėms tenka atremti kiniškų, lenkiškų ar rusiškų konkurenciją.
„Lietuviškas ar kiniškas, vis tiek tai – šiltnamis. Tačiau ne tik kaina, bet ir gaminių kokybė pirkėjams yra svarbi. Todėl kinai šioje srityje mums – ne konkurentai”, – patikino M. Stanionis.
Bendrovė iš Vokietijos importuoja specialią polikarbonato dangą bei tam tikrų detalių. O kai kokybė vokiška, nemenka ir kaina.
Šiltnamių kainoms įtaką daro ir jų dydis, ir orlaidžių skaičius, ir metalo konstrukcijų kokybė, pavyzdžiui, aliuminio konstrukcijos yra brangesnės nei cinkuoto plieno.
Maždaug 10 kvadratinių metrų ploto vokiškas šiltnamis, pagamintas iš aliuminio karkaso ir uždengtas polikarbonato lakštais, kainuoja 3–4 tūkst. litų.
Kinišką tokių pat medžiagų ir konstrukcijos šiltnamį galima įsigyti už 2–3 tūkst. litų. Lietuvoje surinkti šiltnamiai šiek tiek pigesni – gali kainuoti apie 1,5–2 tūkst. litų.
Patys nebemontuoja
Pasak Vilniaus rajone įsikūrusios įmonės „Eko sesės” projektų vadovės Saulės Skirmantienės, kadangi šiltnamiai – sezoninė prekė, jų pardavimas pakyla iškart, kai tik priartėja laikas persodinti ant palangių išsistiebusius agurkų, paprikų ar pomidorų daigus.
„Aliuminio konstrukcijas šiltnamiams importuojame. Mūsų meistrai supjausto dangą ir ją sumontuoja.
Pirkėjams siūlėme ir tebesiūlome galimybę surinkti ir užsidengti šiltnamius patiems.
Tačiau šiemet, ko anksčiau nėra buvę, klientai prašo galutinio produkto, – surinkto ir kieme pastatyto šiltnamio”, – kalbėjo S. Skirmantienė.
Jos teigimu, šiltnamių pardavimas, pasistiebęs užpernai ir pernai, šiemet išliko toks pat.
Dažniausi užsakovai – miestiečiai, kurie sodininkų bendrijose išsaugojo savo 6 arų sklypą. Jie paprastai išsirenka vidutinio dydžio – 9 kv. metrų ploto šiltnamius, kuriuose užaugintų daržovių vienai šeimai yra per akis.
„Perka žmonės ir mažiausius, 7,5 kvadratinio metro ploto šiltnamius. Daugiau vietos jie neturi, o noras auginti daržoves yra didelis”, – sakė pašnekovė.
