Tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nemokamos atostogos visais atvejais gali būti suteikiamos tik darbuotojo reikalavimu. Tuo tarpu net tais atvejais, kai įmonėje nėra darbo, sumažėja darbo krūvis ar esant kitokiems pagrindams (kai tenkinami ne darbuotojo, o pačios įmonės interesai), darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas eitų nemokamų atostogų. Netoleruotini ir tokie atvejai, kai darbuotojai pateikia darbdaviui prašymus išleisti nemokamų atostogų, tačiau tokie pašymai yra įtakoti darbdavio psichologinio spaudimo ir teikiami nesant įstatyme numatyto tikslo, kuriam tokios atostogos turėtų būti suteikiamos.
Pavyzdžiui, 2010 metų gruodį Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla, kurioje darbdavys buvo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – LR DK) nustatytą nemokamų atostogų suteikimo tvarką. Šioje byloje buvo nustatyta, jog darbdavys net kelis kartus vienu metu išleisdavo beveik visus padalinio darbuotojus nemokamų atostogų.
Nors darbdavys teismui pateikė darbuotojų prašymus išleisti nemokamų atostogų, tačiau buvo nustatyta, jog prašymuose nėra nurodytas tokių atostogų suteikimo tikslas. Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, teismas nusprendė, jog darbdavys pažeidė LR DK 184 straipsnio reikalavimus, todėl darbdaviui (bendrovės direktoriui) pagrįstai skirta 1.000 Lt bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 1 dalį (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio mėn. 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1698-244/2010).
Kokiais atvejais darbuotojas gali reikalauti nemokamų atostogų?
Nemokamos atostogos yra viena iš tikslinių atostogų rūšių. Tai reiškia, jog jos yra suteikiamos konkrečiam įstatyme numatytam tikslui. LR DK 184 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nemokamos atostogos gali būti suteikiamos tokiais atvejais (tokiems tikslams):
1. Darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų (šiuo atveju suteikiama iki 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų nemokamų atostogų);
2. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų (šiuo atveju suteikiama iki 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų nemokamų atostogų);
3. Moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu) (šių atostogų bendra trukmė negali viršyti 3 (trijų) mėnesių);
4. Neįgaliajam – iki 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų nemokamų atostogų per metus;
5. Darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas – iki 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų nemokamų atostogų per metus šalių suderintu laiku;
6. Darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį (šiuo atveju nemokamos atostogos suteikiamos tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga);
7. santuokai sudaryti – ne mažiau kaip 3 (trys) kalendorinės dienos nemokamų atostogų;
8. Mirusio šeimos nario laidotuvėms – ne mažiau kaip 3 (trys) kalendorinės dienos nemokamų atostogų.
LR DK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė kolektyvinėje sutartyje nustatyti ir kitokius (papildomus) atvejus, kuomet darbuotojas gali reikalauti nemokamų atostogų.
