„Diktatas ir bet kokie ultimatumai turi likti praeityje. Mes norime stiprinti dvišalį bendradarbiavimą ir esame pasirengę atviram dialogui su Europos Sąjunga“, - tai ketvirtadienį pareiškė M. Miasnikovičius, atvykęs į 9-ąjį Baltarusijos-Lietuvos ekonomikos forumą, kuris vyksta Klaipėdoje. Forumas skirtas aktualiausių abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo klausimams aptarti.
Ypatingas dėmesys skiriamas transporto ir logistikos, energetikos, turizmo, žemės ūkio ir inžinerinės pramonės, energetikos, aplinkosaugos, investiciniams, eksporto ir inovacijų klausimams.
Forume, kuris vyks dvi dienas, dalyvauja Baltarusijos Ekonomikos, Transporto ir komunikacijos, Užsienio reikalų ministerijų vadovai, kitų valstybinių ir privačių organizacijų atstovai, verslininkai.
Forumą organizuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Lietuvos-Baltarusijos verslo taryba.
Įsigijo 30 proc. „BKT“ akcijų
Baltarusijos atstovų delegacija, vadovaujama premjero M. Miasnikovičiaus, į Klaipėdą atvyko trečiadienį. Su Lietuvos Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi aptartos svarbiausi ekonominio bendradarbiavimo klausimai. Svečias pasidžiaugė konkrečiu ir konstruktyviu dialogu su partneriais Lietuvoje. "Svarbiausia, kad neapsiribojame vien prekybiniu bendradarbiavimu, o pamažu pereiname ir į partnerystę investicijų srityje. Lietuva turi gerą įdirbį informacinių technologijų, biotechnologijų, medicinos srityse, ypač gydant onkologines ligas, žmonės čia atviri ir geranoriški", - kalbėjo M. Miasnikovičius. Jis teigė, jog susitikime su A. Butkevičiumi aptarti ir politiniai klausimai, susiję su atominės elektrinės Astrave statyba. M. Miasnikovičius pakvietė Lietuvos statybos kompanijas dalyvauti statant jėgainę.
Baltarusijos premjeras pranešė, kad šios šalies trąšų gamintoja - „Belkalij“ nupirko 30 proc. Klaipėdos uoste veikiančios krovos kompanijos „Birių krovinių terminalas“ akcijų.
Baltarusiai - dažni svečiai
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis patvirtino, jog ekonominis abiejų šalių bendradarbiavimas pastaraisiais metais augo nuosekliai ir sėkmingai. Nuo 2004 iki 2012 metų Lietuvos eksporto į Baltarusiją apimtys išaugo nuo 800 mln. iki 3,6 mlrd. litų. Baltarusijos eksportas į Lietuvą – nuo 660 mln. iki 2,6 mlrd. litų. „Baltarusijos verslininkų dėmesys Lietuvai yra didžiulis ir jie tikisi santykių gėrėjimo. Reikia išnaudoti šią galimybę“, - teigė R. Dargis.
Viena opiausių problemų, anot jo, išlieka sienos kirtimo sąlygos. Tai įrodo ir statistika. Per 2012 metus 2,4 mln. baltarusių kirto Lietuvos sieną. Kiekvienas iš jų būdamas čia išleidžia vidutiniškai apie 800 eurų. „Mūsų šalies prekybos įmonėms tai labai didelis paskatinimas, mes tuo džiaugiamės“, - sakė R. Dargis.
Sėkmingiausia lietuvių investicija R. Dargis vadina bendrovės „Vakarų medienos grupė“ Mogiliove ką tik atidarytą gamyklą. Ši kompanija šioje šalyje stato dar dvi gamyklas. Baltarusijoje plėsti veiklą planuoja ir prekybos tinklas „Norfa“, „Arvi kalakutai“, „Vičiūnų grupė“.
Prekyba auga
Baltarusija - viena pagrindinių Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo partnerių. Abiejų šalių prekybos apimtys kiekvienais metais didėja, nuolat auga Lietuvos eksportas bei investicijos kaimyninėje šalyje, tai smarkiai prisideda prie bendro Lietuvos ekonomikos augimo.
Lietuvos tiesioginės investicijos Baltarusijoje šiuo metu siekia – 251,26 mln. litų. Ši šalis užima 7-ąją vietą pagal Lietuvos tiesioginių investicijų dydį užsienyje.
2012 metais Lietuvos eksportas į Baltarusiją sudarė 3,65 mlrd. litų ir, palyginti su 2011 metais, padidėjo 1,34 proc. Lietuvos eksportas į Baltarusiją sudarė 4,6 proc. bendro Lietuvos eksporto.
Bendra dvišalės prekybos, investicijų ir paslaugų vertė siekia 7,6 mlrd. litų. Tai beveik keturis kartus daugiau nei 2006-aisiais. Šiuo metu vykdoma 15 bendrų investicinių projektų, kurių vertė - 1,4 mlrd. litų.
Bene didžiausią iš jų įgyvendina „Vakarų medienos grupė“, Mogiliove statanti medienos perdirbimo ir baldų gamybos kompleksą.
Pagal prekybos apimtis tarp Baltarusijos šalių partnerių Lietuva yra 8-oje vietoje, Baltarusija taip pat patenka į dešimtuką šalių, su kuriomis mūsų šalis užmezgusi tvirčiausius prekybinius ryšius.
Baltarusijoje šiuo metu veikia apie pusė tūkstančio lietuviškų įmonių.
Karaliavo tranzitinės prekės
Lietuvos ir Baltarusijos tarpusavio prekyba, kaip skelbia statistika, praėjusiais metais šoko į rekordines aukštumas. Tačiau daugiausiai sudaro tranzitinės prekės, nes reali tarpusavio prekyba ūgtelėjo ne tiek jau daug. Lietuvos pirkėjai atsargiai žiūri į baltarusiškas prekes, o mūsų gaminiai kaimynams dažnai būna per brangūs.
Pernai iš Baltarusijos daugiausia importuota mineralinio kuro ir trąšų. Šios prekės, beje, buvo populiariausios ir ankstesniais metais.
Importas iš Baltarusijos į Lietuvą pernai augo sparčiausiai tarp kitų šalių – daugiau nei 23 procentais. Tokiu šuoliu negalėtų pasigirti nė viena į Lietuvą eksportuojanti valstybė. Per metus iš baltarusių importavome 2,3 mlrd. litų vertės prekių ir paslaugų – tiek pat, kiek iš Belgijos. Tačiau belgiško šokolado parduotuvėse padaugėjo, o baltarusiškų gaminių – vargu.
Dažniausiai šių prekių atsigabenę Lietuvos verslininkai vėliau jas eksportuoja į kitas šalis: nei nafta, nei trąšos neužsibūna. Dar daugiau šių prekių per mūsų šalį gabenama tranzitu, tačiau Statistikos departamentas tokių duomenų nerenka.
Vis dėlto kaimynų gamintojams yra kuo pasigirti. Cementas, šaldytuvai, biokuras – populiariausios baltarusiškos prekės, praėjusiais metais patekusios į mūsų šalies prekybos rinką. „Akmenės cementas” jau anksčiau skundėsi vis augančiu pigesniu importu iš Baltarusijos. Tačiau ši gamykla sėkmingai konkuruoja su kaimynais.
Alytaus „Snaigės” vadovai baltarusiškų šaldytuvų „Atlant” net nelaiko stipriais konkurentais, nors pripažįsta, kad jų gamintojai ėmėsi agresyvesnės rinkodaros Lietuvoje.
„Atlant” kol kas nepatenka į žinomiausių šaldytuvų prekės ženklų penketuką. Užtat Lietuvos šilumos gamintojai vis dažniau žvalgosi į kaimyninę šalį. Mat baltarusiai pigiai parduoda medienos skiedras. Pavyzdžiui, baltarusiškas biokuras deginamas „Vilniaus energijoje”.
Kaimyninėje šalyje biokuro katilinių beveik nėra, jo niekam nereikia, tad Baltarusijos medienos perdirbėjai skiedras lietuviams parduoda už žemą kainą. Teigiama, kad baltarusiškų medienos atliekų mūsų šalyje tik daugės, tačiau kol kas tai nesudaro didelės konkurencijos mūsiškiams.
Lietuvoje daugėja ir baltarusiško alaus. Maža to, kaimynai jau ėmė naudoti ir lietuviškus pavadinimus, pavyzdžiui, „Gaspadorių”. Lietuvos aludariai įsitikinę, kad su Baltarusijos gamintojais jiems tenka kovoti nelygiomis sąlygomis.
Mat kaimynai alų atgabena naudodamiesi nuliniu importo tarifu. O lietuviai visiškai neparduoda alaus Baltarusijoje, nes tenykštis muitas – milžiniškas.
Lietuvos gamintojai irgi kur kas drąsiau veržiasi į kaimyninę šalį. Nors valiutų krizės niekas nepamiršo, Baltarusija laižosi žaizdas, o pirkėjai mielai perka, pavyzdžiui, lietuviškus maisto produktus.
Oficialiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuva į Baltarusiją eksportavo prekių už 3,6 mlrd. litų – daugiau nei į Švediją, Prancūziją ar Ukrainą. Tačiau tikėtina, kad šių šalių vartotojai parduotuvių lentynose dažniau mato lietuviškus produktus nei baltarusiai. Mat lietuviškos prekės eksporto į Baltarusiją krepšyje sudaro net mažiau nei 20 proc.
Lietuviai labiausiai eksportą augino baltarusiams parduodami naudotus automobilius. Trečiąjį ketvirtį jų eksportas šoko net 173 proc. ir sudarė penktadalį viso eksporto.Ūgtelėjo ir chemijos bei tekstilės produktų eksportas į kaimyninę šalį.
