Vos tik atšilus, nemaža dalis lietuvių kraunasi lagaminus ir išvyksta papildyti savo kišenių į užsienį arba pas ūkininką čia pat, Lietuvoje.
LRT televizijos laida „Pinigų karta“ kvietė pasikalbėti apie tuos tautiečius, kurie kitokios duonos ragauja tik vasarą: skina uogas ar vaisius, pluša kurortų viešbučiuose ir kavinėse arba didesnės algos nepabūgsta paieškoti ir už Atlanto.
Skirtingos patirtys
Už Atlanto jau aštuntus metus iš eilės ruošiasi lėkti ir studentas Šarūnas Rapalis. Vaikinas Amerikoje vasaromis pardavinėja mokomąsias knygas. Darbas sunkus ir reikalaujantis daug ryžto: juk ne visi išdrįs eiti ir belstis į amerikiečių duris bei jiems pristatinėti knygas.
Šarūnui teko ragauti ir barmeno duonos, tačiau darbas su žmonėmis pasirodė kur kas patrauklesnis nei puodelių ar lėkščių nešiojimas.
Šiuo metu vaikinas veda pardavimų mokymus būsimiems ir esamiems savo bendradarbiams. O kiek mažiau nei už dviejų mėnesių krausis lagaminus ir važiuos taikyti teorinių žinių jau Amerikoje.
„Studentai, kurie važiuoja į Ameriką ir nori užsidirbti, dirba du darbus, nes vieno neužtenka. Vien [kelionės] bilietai ir viza kainuoja brangiai. Pavyzdžiui, padavėjos vidutinis atlyginimas yra apie 7,5 dolerius per valandą, tai matematika paprasta – kartais neužtenka to vieno darbo, kad atsipirktų išlaidos. Tada dirba du darbus ir tada labai sunku“, – sako Š. Rapalis.
Kiek uždirbs per vasarą, priklauso asmeniškai nuo kiekvieno. Darbo valandos nenustatytos – dirbi, kiek nori, tačiau tie, kurie nori parsivežti daugiau pinigų, dirba ir po 10 valandų per dieną, 6 dienas per savaitę. Kiek daugiau susitaupyti padeda ir tai, kad gyvenamoji vieta neretai suteikiama.
„Būna taip, kad nuvykstam į teritoriją, kur prieš tai kažkas dirbo ir parekomendavo šeimas. Mes gyvenam amerikiečių šeimose. Tai studentai sutaupo šiek tiek pinigų ir nereikia taip brangiai mokėti“, – pasakoja Š. Rapalis.
Kiek kitokia patirtimi su „Pinigų karta“ pasidalino dabar jau vilnietė Akvilė Jarmačkova. Mergina uždarbiavo Airijoje: „Ten vykau, nes gyveno draugas. Darbo ieškojausi pati, ne per agentūrą. Tiesiog vaikščiojau po vietines agentūras ir palikdavau savo CV. Ir galiausiai pasisekė, gavau darbą“.
Mergina įsidarbino fabrike. Kaip pasakoja pati Akvilė, jai pasisekė, nes nereikėjo dirbti fizinio darbo, visas darbo procesas apsiribojo mygtukų spaudymu, kurių subtilybių buvo mokoma keletą savaičių, o ir už darbą visai neblogai mokėjo.
„Negaliu skųstis, alga buvo gera – apie 15 eurų per valandą. Kaip dirbti – apmokė. Žinoma, nebuvau iš tų, kurie labai taupė. Leidau sau kiek geriau pagyventi – ir kambarį turėjau atskirą name, ir maistui labai netaupiau“, – sako A. Jarmačkova.
Kur geriausia?
O dabar pabandysime palyginti populiariausias lietuvių įsidarbinimo šalis ir palyginsime algą, kurią galima gauti dirbant šiose šalyje, ir išlaidas maistui, būstui ir transportui. Apklausėme šiose šalyse vasaromis dirbusius sezoninį darbą ir bandėme išvesti preliminarų vidurkį.
Bene populiariausias tikslas – Anglija. Dirbant per agentūrą neretai gausite minimumą – 6,19 svarų sterlingų. Jei pats susirasite darbą, galite gauti ir 10 svarų, bet sezoninių darbų alga svyruoja 1100–1300 eurų, išlaidos maistui – 250 eurų, būstas, jei gyvensite vienas kambary, – nuo 400 eurų, jei norėsis patogumų, kaina kils. Išlaidos transportui – dar apie 40 eurų.
Kitos dvi gan panašaus pobūdžio, bet skirtingų algų šalys – Norvegija ir Nyderlandai. Abejose populiarūs žemės ūkio darbai. Abejose darbdavys dirbant sezoninį darbą suteikia gyvenamąją vietą ir neretai pasirūpina transportu. Algos kiek skirtingos: Norvegijoje 1000–2000 eurų, Nyderlanduose – 700–1500 eurų. Pastaruosiuose ir maistui mažiau išleisite – apie 200–300 eurų, tuo metu Norvegijoje – apie 700 eurų.
Vokietijoje dirbant auklėmis pagal populiarią programą per mėnesį gausite vos 260 eurų, tačiau visiškai nieko nemokėsite nei už nuomą, nei už maistą. Kiti važiuoja į ūkelius ar statybas, kur algos svyruoja nuo 1000 iki 1600 eurų. Išlaidos maistui – 250 eurų, būstui – 400 eurų gyvenant dviese, transportui – apie 60 eurų.
Kita populiari šalis – Amerika, tačiau ten dažniausiai važiuoja studentai taip pat pagal įvairias programas. Tad alga yra apie 1100–2000 eurų, maistas – 300 eurų, gyvenamasis plotas – suteikiamas darbdavio arba reikia nuomotis patiems, o nuomos kaina labai priklauso nuo regiono, kaip ir išlaidos kurui.
Kita kryptis, kuri seniau buvo itin populiari, bet dabar jos populiarumas gerokai sumažėjęs – Airija. Kaip teigė apklaustieji, dažniausiai pasitaikantys darbai – fabrikuose, darbo užmokestis ten 1000–1600 eurų, išlaidos maistui – 300 eurų, būstui nuomojant kambarį – apie 500 eurų, kelionėms į darbą – dar apie 440 eurų.
Islandija – gana brangi sala, tačiau užsidirbti galima apie 1000–1300 eurų per mėnesį. Jei gyvensite pas darbdavius – sutaupysite, jei ne – daug neuždirbsite, nes maistas – apie 300 eurų, būstas – 400 eurų, kelionės darban – 100 eurų.
Kiek lengvesniu darbu vilioja Graikija, Italija ir Ispanija. Ten algos, dirbant kurortuose, – nuo 700 iki 1200 eurų. Kartais suteikiamas būstas, kartais reikia nuomotis. Išlaidos maistui – 200–300 eurų, važinėti dažniausiai netenka daug, nes dirbama salose ar kurortiniuose miesteliuose.
Paskutinė kryptis – Prancūzija ir darbai vynuogių plantacijose. Ten darbdavys apgyvendins ir pamaitins, tačiau darbas – alinantis, o alga – apie 1400–1600 eurų.
