Nerimauti yra dėl ko: Lietuvoje pensija yra mažiausia Baltijos šalyse. Vidutinė pensija Lietuvoje pernai buvo 816 litų, Latvijoje – 936 litai, Estijoje – 1090 litų.
Tačiau nerimas ir lieka tik nerimu – patys kaupti pinigų ir ruoštis senatvei lietuviai nesistengia.
Sočiam rytojui užtikrinti – 1 procentas pajamų
„Eurostat“ duomenimis, visoje Europoje pagal pinigų netaupymą lietuviai nusileidžia tik latviams.
Ateičiai atidedama tik kiek per 1 proc. šeimos pajamų. Europos vidurkis – vienuolika kartų didesnis.
Iš dalies galima tokią situaciją pateisinti pinigų stygiumi. Tą pokalbio su portalo lrytas.lt žurnalistu metu pastebėjo ir Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius, Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis.
„Pinigų kaupimas, taupymas ir planavimas priklauso nuo bendro pajamų lygio. Kai šeimos biudžete yra daug pinigų, natūraliai lengviau dalį atidėti. Tai yra pagrindinis Lietuvos ir kitų Europos šalių skirtumas“, - sakė pašnekovas.
Taupo net neturintys pinigų?
Tačiau yra šalių, kurios žymiai taupesnės už Lietuvą, nors jų finansinė padėtis nėra įvardijama kaip „itin gera“. Tiek Rumunijos, tiek Ukrainos gyventojai sutaupo didesnę dalį pinigų nei lietuviai ar latviai.
Pasirodo, statistiką gali iškreipti saujelė šalies turtuolių.
„Valstybėje bendrai taupomų pinigų skaičius gali augti, nors skurstančių žmonių – gausu. Tuomet taupo tik saujelė itin turtingų žmonių“, - aiškino B. Gruževskis.
Kita vertus, skirtingų šalių taupymo ypatumus gali lemti ir mentalitetas.
Lietuviai jau ne kartą buvo „mokyti“, kad turėti daug pinigų - pavojinga.
„Jei ekonomika yra stabili, tuomet žmonės labiau taupo. Gali būti, kad lietuviams įtakos turėjo bankų krizės, pinigų nuvertėjimo istorijos“, - svarstė B. Gruževskis.
Savimi rūpintis reikia patiems
Toks lietuvių taupumas nieko gero nežada – aptardami pensijų reformą specialistai tvirtino, kad II pakopos pensijų fondai leis toliau mokėti panašaus dydžio pensijas. Kitaip tariant, geriausiu atveju pensijos nesikeis, o jei keisis – tik mažės.
„Lietuvos banko“ ekspertų teigimu, „Sodra“ po keliasdešimties metų galės užtikrinti tik kuklias pensijas, kurios sieks 24-30 proc. būsimo vidutinio atlyginimo.
Kaupiantys ateičiai antros pakopos fonduose įspūdingų pensijų ateityje taip pat neturėtų tikėtis. Jos siektų tik apie pusę vidutinio atlyginimo.
Tad norėdami senatvėje „oriai“ gyventi, visi dirbantys žmonės turėtų jau dabar pradėti stengtis taupyti po maždaug 10 proc. savo šeimos mėnesinių pajamų.
„Kiekvienas turėtų taupyti; reikia rūpintis savo gerove iš anksto. Mes su žmona jau per 10 metų kaupiame. Ir pensijų fondais naudojamės, ir gyvybės draudimu. Gal kartais ir labai norisi to naujo automobilio greičiau, bet geriau neišleisti santaupų, gyventi kukliau“, - patarė B. Gruževskis.
Iš Baltijos šalių antros pakopos fonduose estai yra sukaupę daugiausia pinigų. Juose sukaupto turto dalis vienam šalies gyventojui siekia 3,9 tūkst. litų, Latvijoje – 2,5 tūkst., Lietuvoje – 1,7 tūkst. litų.
