Europos Sąjungos vidaus rinkos komisaras Michelis Barnier nedviprasmiškai užsiminė, kad stambieji indėlininkai galės nukentėti ir ateityje, jei bankai susidurs su didžiuliais sunkumais, rašo „Spiegel.de“.
Kas turi gelbėti skęstančius bankus? „Pirmiausia - akcininkai, toliau - obligacijų turėtojai, o trečioje eilėje - daugiau nei 100 tūkst. eurų juose laikantys indėlininkai. Ketvirtas - bankų stabilumo fondas, kurio mes reikalaujame iš tokio dar nesukūrusių valstybių“, - naujos ES įsigaliosiančios tvarkos apmatus nubrėžė eurokomisaras.
Pasak jo, iš visos Europos mokesčių mokėtojų lėšų suformuotas Finansinio stabilumo mechanizmas (ESM) į gelbėjimo operaciją įsijungtų paskutinis, kai jau nebūtų kitų išeičių. Tokį projektą Briuselis ketina pristatyti jau birželį.
Tam pritarė ir Europos centrinio banko valdybos narys Joergas Asmussenas. Anot jo, parengus tokias taisykles investuotojai iš anksto žinos, kas jų laukia Europos Sąjungoje.
Tiesa, nestinga ir priešininkų. Antai didžiulį bankų sektorių turinčio Liuksemburgo finansų ministras Lucas Friedenas įsitikinęs, kad jei stambiesiems indėlininkams grės pavojus prarasti savo lėšas, jie paprasčiausiai pasitrauks iš ES bankų. „Reikia vengti sprendimų, kurie keltų grėsmę finansų sistemos stabilumui ir atbaidytų investuotojus“, - sakė jis.
Nepaisant to, planuojama, kad naujoji tvarka ES turėtų įsigalioti 2018 metais. O gal net ir anksčiau. Mat Vokietijos, kurios balsas bene reikšmingiausias, atstovai mano, kad šis sprendimas galėtų būti įvestas jau nuo 2015-ųjų.
