Šiaulių valdžia šelpia Ukrainos oligarchus

Kodėl Šiaulių valdžia taip skubėjo dovanoti ukrainiečiams beveik milijoną litų kainavusį unikalaus statinio projektą?

Toks klausimas iškilo daugeliui miesto tarybos narių. Tačiau paremti ukrainiečius sumanęs Šiaulių meras Justinas Sartauskas į jį taip ir neatsakė.

Per balandžio 4-osios posėdį buvo parodyti vos keli dokumentai: Ukrainos krepšinio federacijos ir Dniepropetrovsko Rados kreipimaisi bei Panevėžio statybos tresto raštas. Šiuose raštuose nebuvo nurodyta, kas statys ir valdys Lvovo, Dniepropetrovsko bei Odesos arenas.

„Lietuvos rytas” išsiaiškino, kad 2015-ųjų Europos krepšinio čempionatui skirtas arenas statys kompanija „United Basketball Investments Ltd.”.

Jos savininkai – Ukrainos turtuoliai Ihoris Kolomoiskis ir Dmytro Buriakas.

„United Basketball Investments Ltd.” įkurta pernai balandį, jos įstatinis kapitalas – 2,4 mln. Ukrainos grivinų (0,77 mln. litų).

Ši bendrovė, laimėjusi konkursą statyti 2015 m. Europos krepšinio čempionatui skirtas arenas, prisidengė krepšinio klubais.

Nurodoma, jog jos savininkai yra „Division Entertainment Ltd.”, „BSC Budivelnyk Ltd.”, Ivano Frankivsko „Hoverla Ltd.”, „Odesa Ltd.”, „Dnipro Ltd.” ir Lvovo „Politechnika-Halychyna Ltd.”.

Būtent šiuose miestuose bus statomos arenos. Odesoje, Dniepropetrovske ir Lvove turėtų iškilti šiauliečių politikų padovanoti Šiaulių arenos klonai.

„Niekam ne paslaptis, kad Kijevo, Odesos, Ivano Frankivsko, Lvovo krepšinio klubus remia koncernui „Privat Group” priklausančios įmonės”, – sakė ketverius metus Ukrainos krepšinio lygai vadovavęs Algimantas Pavilonis.

Kas yra tikrieji „United Basketball Investments Ltd.” vadovai, neseniai viešai įvardijo ir Ukrainos krepšinio federacijos prezidentas Oleksandras Volkovas.

Buvęs legendinis krepšininkas naujienų agentūrai „Interfax-Ukraine” sakė, kad arenas statysiančią kompaniją kontroliuoja verslininkų I. Kolomoiskio ir D. Buriako valdomos įmonės.

Neseniai Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojas Oleksandras Vikulas išaiškino, kas finansuos arenų statybas: ketvirtį išlaidų iš karto padengs privatus verslas, o likusią dalį finansuos bankai.

Nuošalyje neliks ir valstybė – padengs palūkanas.

O.Vikulas žadėjo, kad rengiantis Europos krepšinio čempionatui iš viso į infrastruktūrą bus investuota 3,2 milijardo grivinų (1,03 milijardo litų), o trečdalį investicijų skirs privačios kompanijos.

„Ukrainai būdingas toks verslo modelis: į vieną katilą pinigus sudeda ir valstybė, ir verslo struktūros.

Tačiau lieka neaišku, kas galiausiai valdys sukurtą verslą ir žersis pelną”, – sakė prieš metus į gimtinę sugrįžęs A. Pavilonis.

A. Pavilonio nenustebino, kad statydami arenas ukrainiečiai nori naudotis Lietuvos patirtimi – per 2011 metų Europos krepšinio čempionatą jų delegacijos varstė visų arenų duris. Ukrainos klubai kasmet stovyklauja ir Lietuvos pajūryje.

Tačiau kur kas įdomesnės Ukrainoje arenas statančių oligarchų sąsajos su Lietuva.

Kijevo areną, kurioje vyks finalinės čempionato kovos, projektuoja architekto Eugenijaus Miliūno studija.

Ji, beje, projektavo Šiaulių areną, o neseniai viešai leido savivaldybei elgtis savarankiškai – parduoti ar dovanoti šio statinio projektą.

Šiaulių arenos generalinis rangovas buvo Panevėžio statybos trestas. Dabar ši visus techninius dokumentus turinti įmonė kviečiama dirbti statant Šiaulių arenos klonus Ukrainoje.

Beje, prie Kijevo „Budivelnyk” klubo vairo stovi ilgametis Kauno „Žalgirio” vadovas Gediminas Navikauskas.

Prieš ketverius metus Ukrainos oligarchas I. Kolomoiskis ir jo valdoma „Privat Group” buvo įvardijami kaip bankrutuojančio Kauno „Žalgirio” gelbėtojai.

Pokalbiams su 3,3 mlrd. dolerių (8,7 mlrd. litų) turtą valdančiu oligarchu tarpininkavo buvęs vienas „Žalgirio” klubo vadovų G.Navikauskas, tuomet jau dirbęs naujai įkurtoje Ukrainos krepšinio lygoje.

Derybos, kurių metu minėta 2–5 milijonų dolerių (5,3–15,8 milijono litų) paramos suma, baigėsi nesėkme.

Šveicarijoje gyvenantis prieštaringai vertinamas žydų kilmės oligarchas I.Kolomoiskis, kurio imperijai priklauso keli šimtai įmonių ir keliasdešimt įvairių sporto klubų, nutarė paramą paskirti finansinėje bedugnėje atsidūrusiam Kijevo „Arsenal” futbolo klubui.

Šiaulių savivaldybės buvo prašoma parduoti arenos projektą, bet prašymas buvo atmestas – nutarta jį perleisti neatlygintinai. Šio sprendimo iniciatorius Šiaulių meras J.Sartauskas dievagojosi, kad taip elgtis verčia netobuli Lietuvos įstatymai.

Šiaulių meras tikino kreipęsis į Teisingumo ministeriją sužinoti, kiek užtruktų įstatymo pataisos: „Sužinojau, kad visos procedūros truktų ne mažiau nei metus. Ukrainiečiams svarbi kiekviena diena, nes jie vėluoja vykdyti įsipareigojimus „FIBA Europe”.

Gerumo dvasia šiauliečiai spinduliavo ir per balandžio 4-ąją skubos tvarka sušauktą posėdį. Buvęs meras Alfredas Lankauskas postringavo apie didžiulę šios dovanos naudą: „Būtų gėda, jei neleistume pasinaudoti. Būtume kaip šuo ant šieno, kuris nei pats ėda, nei kitiems duoda.”

Žingsnį skubiai pažerti dovanų ukrainiečiams kritikavęs tarybos narys Artūras Visockas pasiūlė perskaityti tos dienos kalendoriaus lapelyje parašytą amerikiečio Patricko O’Rourke’o sentenciją: „Kai pirkimą ir pardavimą reguliuoja įstatymai, pirmiausia nuperkami įstatymų leidėjai.”

Arvydas Mockus, Seimo narys:

„Arenos projekto perleidimo istorijoje pirmiausia įtarimų sukėlė skuba. Ne mažiau stebina, kad remiamasi vos pora popierėlių. Atiduodamas didžiulis turtas, o miesto veidu tapęs unikalus statinys prarado vertę.

Kodėl mes remiame miestus, su kuriais net nesame sudarę partnerystės sutarties? Juk Šiauliai bičiuliaujasi tik su Chmelnyckiu, o ne Odesa, Charkovu, Dniepropetrovsku, Lvovu ar Ivano Frankivsku.

Šiauliams verkiant reikia atstatyti išparduotą geležinkelio atšaką prie oro uosto, kad galėtų gabenti NATO krovinius. Todėl arenos projektą buvo galima išmainyti ir į bėgius, tačiau pasirinktas neskaidriausias kelias.

Jei už mokesčių mokėtojų pinigus pirktas unikalus projektas išties atiteko Ukrainos oligarchams, manau, dovanojimo procesą privalo skubiai stabdyti prokurorai. Tai – nusikaltimas.”