ICIJ interneto svetainė pastarosiomis dienomis lankoma taip dažnai, kad kartais sunku ją atsiversti.
Nenuostabu: čia nuolat pasirodo pranešimų apie įvairių šalių diktatorių, politikų, kitokių veikėjų ar net pasaulinių kompanijų ryšius lengvatinių mokesčių zonose. Dažnai jie – įtartini.
Įkliuvo „Deutsche Bank”
„Mes privalome įvesti žiauresnes sankcijas finansų institucijoms, kurios siūlo klientams imtis apgavysčių ar net pačios tai daro.” Taip pareiškė kandidatas į Vokietijos kanclerius Peeras Steinbrückas.
Jis galvoje turėjo ne ką kitą, o didžiausią Vokietijos banką „Deutsche Bank”.
Remiantis ICIJ medžiaga, pastarojo filialas Singapūre valdo apie 300 įmonių, esančių lengvatinių mokesčių zonose.
Žinoma, bankas tokius kaltinimus atmeta: neva jis nesiūlęs klientams steigti tokių įmonių ar naudotis jų paslaugomis.
Ką darys vicepremjeras?
Užtat Rusijos vicepremjero Igorio Šuvalovo žmona jau pakrikštyta turtingiausia šalies bedarbe. Paaiškėjo, kad niekur nedirbančiai moteriai priklauso net kelios mokesčių rojumi vadinamose valstybėse įkurtos įmonės.
Tiesa, vicepremjero atstovas mėgino neigti jo ar žmonos kaltę: „Tai, žinoma, lengvatinių mokesčių zonose registruotos bendrovės, bet jos visiškai viešos.”
Tačiau Rusijoje neabejojama, kad ir taip nekoks I.Šuvalovo įvaizdis po šių naujienų visiškai sutryptas.
Toli gražu ne angelas pasirodė esąs ir dabartinis Gruzijos premjeras Bidzina Ivanišvilis, prezidentą Michailą Saakašvilį nuolat kaltinantis korupcija.
Pasirodo, kad į politiką pasukęs turtuolis nuo 2006 iki 2009 metų buvo neaiškios kompanijos „Bosherston Overseas Corp.” direktorius, o pati įmonė buvo valdoma per kažkokį agentą Panamoje.
Britams – kritikos strėlės
Kaip premjeras Davidas Cameronas G8 susitikime gali svarstyti apie būtinybę priversti verslininkus mokėti mokesčius?
Juk britams priklausančiose Mergelių Salose ši šalis savo įstatymais gina nešvariais būdais uždirbtus milijardus dolerių.
Tokie klausimai šią savaitę skambėjo Didžiosios Britanijos parlamente.
Nenuostabu, nes britų Mergelių Salos ICIJ reportažuose minimos bene dažniausiai.
Šiose salose veikianti ir įmonių steigimu užsiimanti bendrovė „Commonwealth Trust Limited” ne kartą nusižengė net ir čia galiojančioms taisyklėms: netikrino nei savo klientų dokumentų, nei jų pinigų kilmės.
Tačiau ji veikia iki šiol, o jos įkūrėjas bei konsultantu dabar dirbantis Thomas Wordas aiškina: „Kad ir kiek tikrintume, nesąžiningų klientų negalime išvengti.
Matyt, kažkam labai naudinga viską versti ant mūsų įmonės, nors tai nėra teisinga.”
Bijodavo net faksogramos
Žurnalistai tokius faktus surinko neįsilaužę į duomenų bazes: anoniminiai liudininkai jiems pateikė aibes nuotraukų, kuriose užfiksuoti dokumentai ar svarbių asmenų susirašinėjimas.
Antai lengvatinių mokesčių zonose įmones steigiančios kompanijos „Portcullis” vadybininkas mokė savo kolegą, kaip bendrauti su klientais.
„Griežtai pabrėžiame, kad visas susirašinėjimas, susijęs su šia kompanija, turi būti kuo mažesnis.
Klientas nori bendrauti tiktai oro paštu. Prašom niekuomet nesiųsti jam faksogramos, nes klientą gali ištikti infarktas”, – tokių verslo subtilybių mokoma laiške.
