Jau kelerius metus Kauno rajone verda aistros. Į bendruomenę susibūrę Pagirių kaimo gyventojai mūru stojo prieš pirmosios Lietuvoje kalnakasybos įmonės įsikūrimą. Šioje vietoje ketinama įrengti 300 metrų gylio šachtą, kurioje būtų išgaunama statybų pramonėje itin paklausi medžiaga – anhidritas.
Tai naudingoji iškasena, sulfatų klasės mineralas, nelaidi nei skysčiams, nei dujoms. Reaguodamas su vandeniu šis mineralas tampa į gipsą panašia medžiaga, jis naudojamas baltos gumos, aliejinių dažų, popieriaus, apdailos plokščių, betono ir kitų medžiagų gamybai.
Teigiama, jog Lietuvos gelmėse yra milžiniški anhidrito kiekiai, kurių vertė preliminariais vertinimais gali siekti kelias dešimtis milijardų litų.
Pirmąją Lietuvoje anhidrito kasyklą Pagirių kaime, kur šios medžiagos klodai aptikti dar 1979 metais, steigti ketina Druskininkuose registruota bendrovė „Margasmiltė“
Verslininkai regis jau gavo visus reikiamus leidimus, tačiau darbai iki šiol nepradėti. Prieš „Margasmiltės“ planus mūru stojo vietos bendruomenė. Bendrovei įsivėlus į teismų maratoną, tapo labai sunku pritraukti investuotojus.
„Šiuo projektu domisi keli rimti užsienio investuotojai, vienas jų net iš Kinijos. Tačiau jie linkę palaukti, kol baigsis visi teismai“, - lrytas.lt sakė „Margasmiltės“ atstovas Tomas Bodrijė.
Gyventojus gąsdina triukšmas, dulkės bei radiacija
„Margasmiltė“ pakaunėje ketina išrausti apie 300 metrų gylio šachtą iki anhidrito sluoksnio ir ten kasti šį mineralą.
Pagal verslininkų sumanymą, anhidritas būtų kasamas bei trupinamas po žeme, į žemės paviršių iškeliamas šachtoje įrengtais pramoniniais liftais. Per metus ketinama išgauti 0,5-1 mln. tonų naudingosios iškasenos. Geologų išžvalgytame klode gali slypėti iki 240 mln. tonų anhidrito.
Šachtos paviršiuje susmulkintą anhidritą ketinama krauti į sunkiasvorius automobilius ar geležinkelio vagonus.
Prieš kasybos įmonės įkūrimą kovojančios Pagirių kaimo bendruomenės pirmininkė Rūta Pusvaškienė tikino, kad verslininkai visiškai nesilaiko poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos.
Taip pat bijoma, jog šachtai pradėjus veikti pilnu pajėgumu, netoliese įsikūrusiems žmonėms trukdys triukšmas, dulkės ir pravažiuojantys automobiliai. Taip pat bijoma, kad baigus eksploatuoti šachtą, giliai po žeme atsivėrusiose galerijose galbūt bus laidojamos toksinės ar radioaktyvios medžiagos. Garliavos pakraštį požeminiu visos Europos atliekų kapinynu gali paversti ateisiantis užsienio investuotojas.
Laukia lemiamo teismo sprendimo
Pagirių kaimo bendruomenė kreipėsi ir į Kauno apygardos, ir į Generalinę prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą. Galiausiai prasidėjo teismų maratonas. Neseniai bendruomenė pralaimėjo bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, vienintele viltimi liko Vyriausiasis administracinis teismas, į kurį jau kreipėsi su skundu.
„Mūsų bendruomenė labai ori, naudojame teisėtas teisines priemones. Jeigu pralaimėsime, galbūt pradėsime kitas pilietines akcijas. Mes norime tiesos, mes nestabdome investicijų. Mes už investicijas, tačiau teisingas. Kol kas mes tylime ir laukiame teismo sprendimo, jeigu jis bus mums nepalankus, visiems pranešime kokius metodus naudoja šie verslininkai ir kaip jie čia atėjo“, - lrytas.lt sakė Pagirių kaimo bendruomenės pirmininkė Rūta Pusvaškienė.
Bendruomenės pirmininkė įsitikinusi, kad Druskininkuose registruota žvyro karjerą eksploatuojanti bendrovė „Margasmiltė“ pati jokių darbų nevykdys, o viską parduos investuotojui.
„Mes investicijų nestabdome. Jeigu šiuo metu jų (naudingųjų iškasenų. – Red.) patys pasiimti nesugebame, gal palaukime kol tai padaryti sugebės mūsų vaikai, o ne atiduokime taip, kaip atidavėme Mažeikių naftos perdirbimo įmonę. Ar labai daug pinigų už tai gavome?“ - piktinosi R. Pusvaškienė.
Pagirių kaimo bendruomenės vadovė stebisi ir verslininkų užmojais per metus iškasti iki 1 milijono tonų anhidrito. Esą tuomet kas 8 sekundes į žemės paviršių iš 300 metrų gylio šachtos reikėtų iškelti po 6 tonas, o dabartinės techninės galimybės to daryti neleidžia.
Meras palaiko šachtos idėją
Praėjusią savaitę Kauno rajono mero socialdemokrato Valerijaus Makūno kabinete buvo surengtas pasitarimas, ką daryti su stringančiu anhidrito kasybos projektu. Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Emilijus Vinča pažymėjo, kad Lietuvoje sparčiai registruojasi bendruomenės, kurios dangstosi viešojo intereso gynimu, tačiau iš tiesų siekia siaurų savanaudiškų tikslų ir daro spaudimą investuotojams. Pasak jo, padėtis nenormali, tai jau tampa savotišku „verslu“.
Regis investuotojus palaiko ir Kauno rajono meras V. Makūnas. Jis lrytas.lt žurnalistui teigė, jog verslininkai vis dažniau susiduria su spekuliacijomis viešuoju interesu. Juo besidangstantys asmenys arba bendruomenės neretai gina siaurus asmeninius interesus.
„Pastebėjome įdomų faktą: Kauno rajone įvairių vietos bendruomenių įregistravimo datos dažnai sutampa su paskelbtais ketinimais investuoti toje vietoje. Panašu, kad atsiranda savotiška „verslo“ rūšis: įsigyti žemės sklypų, o po to – stabdyti investicijas. Taip atsitiko su kapinėms numatytomis žemėmis Vainatrakio kaime, sklypais Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje. Panašu, kad tokia situacija susiklostė ir Pagirių kaime, kur ketinama kasti anhidritą“, - lrytas.lt sakė V. Makūnas.
Kauno rajono meras tikino, kad kai kurių vietos bendruomenių veiksmai daro žalą valstybės reputacijai ir atbaido užsienio investuotojus, dėl kelių asmenų užgaidų prarandamos milijoninės investicijos.
„Pagirių anhidrito kasyklos reikalai daug metų nejudėjo iš vietos. Manau, kad šis projektas yra ne savivaldybės, o nacionalinio lygmens, todėl šiuo atveju reikėtų aktyvesnės Vyriausybės pozicijos. Vietos bendruomenei turi būti adekvačiai kompensuota patirta žala, o investuotojai turėtų aiškų teisinį veikimo lauką. O gal kovotojai prieš investicijas žino kitų būdų kurti naujas darbo vietas, vaduoti visuomenę iš skurdo?“ - svarstė V. Makūnas.
Vietos bendruomenės kontrolė – vienos giminės rankose?
Anhidritą kasti ketinančios bendrovės „Margasmiltė“ atstovai taip pat negailėjo piktų žodžių jiems skersai kelio stojusiai bendruomenei. Pasak verslininkų, Pagirių kaimo bendruomenės veiklą kontroliuoja giminystės ryšiais susiję septyni žmonės, o viskam vadovauja seserys dvynės.
O pati bendruomenė esą įkurta tik tam, kad priešintųsi anhidrito gavybai - vietos gyventojai tiesiog nori pasipinigauti iš ateisiančių investicijų.
Teigiama, kad „Margasmiltei“ buvo siūloma už itin didelę kainą - 5 mln. litų - įsigyti planuojamos kasybos plote esantį, vienam bendruomenės nariui priklausantį žemės sklypą. Sandoriui neįvykus, vėliau neva buvo pareikšta, kad pasipriešinimo nebus, jeigu dalis būsimos kasybos įmonės akcijų atiteks bendruomenei. Tačiau bendruomenės vadovė R. Pusvaškienė šias kalbas paneigė, vadindama jas niekuo nepagrįstu šmeižtu.
„Margasmiltės“ atstovas T. Bodrijė susidariusią situaciją vertina labai blogai.
„Planavome nuo projekto pradžios iki šachtų įrengimo užtrukti nuo pusantrų iki dvejų metų. Tačiau viskas trunka jau ketverius metus, o finišo dar nematyti. Iš ketverių metų - trejus „tampomasi“ teismuose“, - sakė T. Bodrijė.
Bendrovės vadovas pripažino, jog jei skersai kelio stojusi Pagirių kaimo bendruomenė teismuose pralaimės kovą, jiems teks padengti patirtus finansinius nuostolius.
„Per pastaruosius trejus metus dėl teismų žlugo derybos su keturiais pasaulinio garso investuotojais, patyrėme realius finansinius nuostolius“, - sakė „Margasmiltės“ atstovas.
