Darbuotojai turi teisę išeiti iš darbo ir gauti dviejų vidutinių darbo užmokesčių atlygį, bet šie vis dar laukia, tikėdamiesi, kad paklius į „gerojo“ banko darbuotojų sąrašą.
Vis dėlto, kai kurie teisininkai įžvelgia Ūkio banko darbuotojų interesų nepaisymą ir valstybės negeranoriškumą. Esą užmirštama Europos sąjungos direktyva ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika. Teisininkai atkreipia dėmesį, kad Ūkio banko dalijimo atveju galėtų būti taikoma 2005 metais įsigaliojusi Darbo kodekso 138 straipsnio redakcija.
„Šios redakcijos esmė, kad teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti ne tik įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas bei įmonės reorganizavimas, bet ir verslo ar jo dalies perdavimas“, – lrytas.lt kalbėjo nepanoręs atskleisti savo pavardės žinomos advokatų kontoros teisininkas.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano prof. Tomo Davulio teigimu, direktyva byloja apie verslo dalies perdavimą, kai perimama ne tik funkcija, bet šią funkciją įgyvendinantis ekonominis vienetas. Profesoriaus teigimu, tik teismas galėtų įvertinti visas aplinkybes ir pasakyti ar Ūkio banko atveju yra verslo perdavimas.
„Manau, kad jei darbuotojai kreiptųsi pagal Darbo kodekso 138 straipsnį, jų ieškiniai būtų nagrinėjami. Teismas tuomet spręstų ar Ūkio banko atveju buvo verslo dalies perdavimas, ar ne“, – kalbėjo VU Teisės fakulteto dekanas.
Praėjusių metų vasario pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad verslo arba įmonės ar verslo dalies perdavimas pats savaime nėra pagrindas, kuriuo remdamasis perdavėjas arba perėmėjas galėtų atleisti darbuotoją iš darbo.
ESTT 2010 metų rugsėjo 15 d. sprendime Jhonny Briotas, C-386/09 išplėtojo mintį, kad darbo sutartys, kurios Direktyvos 2001/23/EB prasme buvo neteisėtai nutrauktos prieš pat įmonės perdavimą, turi būti vertinamos kaip vis dar galiojančios tarp darbuotojų ir įmonę perėmusio asmens, net jeigu tas darbuotojas nebuvo perimtas dirbti įmonėje po įmonės perdavimo.
Padalijus Ūkio banką į „gerąją“ ir „blogąją“ dalis – „blogajai“ bus skelbiamas bankrotas. Tokiu atveju su darbuotoju, kuris liks bankrutuosiančioje Ūkio banko dalyje, bus be įspėjimo nutraukiama darbo sutartis. Darbo kodekso 136 straipsnio 6 dalis numato, kad likvidavus darbdavį sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta be įspėjimo.
A. Audickas M-1 informacijos tarnybai ankščiau patvirtino, kad Ūkio banko darbuotojų likimą spręs įmonės bankroto administratorius. Jis taip pat patvirtino, kad pusė tūkstančio žmonių liks bankrutuojančioje įmonėje ir bus atleisti pagal bankroto įstatymus.
Lrytas.lt jau ankščiau rašė, kad darbuotojai buvo pradėti skirstyti į blogus ir gerus – kurie buvo priskirti prie „blogosios“ Ūkio banko dalies – nežinojo kodėl taip buvo pasielgta. Jei šie dirbo vienoje įmonėje, kodėl staiga, pasirinktas būtent šis, galimai diskriminacinis, atrankos būdas – kai vienų darbuotojų laukia šviesi, o kitų – niūri ir miglota, ateitis.
Ūkio banko administratoriaus A. Audicko teigimu, žmonių dalijimas, kurie liks „blogoje“ ir „geroje“ Ūkio banko dalyje vykdomas pagal tai, kokias funkcijas šie vykdė Ūkio banke ir kokias funkcijas jie vykdys Šiaulių banke.
„Šiaulių bankas įvertino kiek jiems reikės darbuotojų, ir, tikriausiai, pasiėmė tuos darbuotojus, kurie dirbdavo tuose aptarnavimo skyriuose. Dalis darbuotojų bus reikalingi perimančiam – Šiaulių bankui, dalis – Ūkio bankui. Banko turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimas vyko vadovaujantis Bankų įstatymo 76 (1) straipsniu“, – kalbėjo laikinasis Ūkio banko administratorius.
