Nusivylimas ir kartėlis. Kipro gyventojai po daugiau nei savaitės sumaišties skaičiuoja grynuosius, kuriuos pavyko pasiimti iš bankomatų. Bet jie išlieka santūrūs ir ramūs – nieko jau nebepakeisi.
Pykčio strėlės atskrieja iš Rusijos – šalies, kurios indėlininkai Kipre prarado milijardus eurų. Pinigų neteko ir Lietuvos bendrovės. Aiškėja, kad lietuviai Kipro bankuose galėjo prarasti daugiau, nei manyta iki šiol.
Šioje saloje registravosi lietuviškos IT paslaugų, prekybos, nekilnojamojo turto lietuviškos bendrovės. Jas konsultavę specialistai teigia, kad bent pusė jų turėjo sąskaitas Kipro bankuose.
„Lietuvos ryto” šaltinių duomenimis, mūsų šalies piliečiai ir verslo kompanijos Kipro bankuose laikė ir šioje šalyje buvo investavę 583 milijonus litų. Tačiau kalbinti verslininkai, kurių bendrovės registruotos Kipre, tvirtina neturėję jokių sąskaitų.
Gyventojai išliko ramūs
Kipro gyventojai taikosi su realybe. Vakar šalies bankai darbo dieną pradėjo laiku – pusę devynių ryto. Tai buvo pirmas kartas per dvi savaites, kai bankų krizės purtomoje šalyje diena prasidėjo įprastai. Prie bankų filialų išsirikiavo nedidelės indėlininkų eilės, nors pasiimti grynaisiais galima tik iki 300 eurų.
Atrodo, kad indėlininkų ramybė kiek nustebino ir neabejotinai nudžiugino Kipro valdžią. Žmonės išliko gana ramūs ir ketvirtadienį, kai po ilgos pertraukos bankai atvėrė duris.
Baimintasi indėlininkų šturmo, tačiau jo nebuvo.
Gausios ginkluotų apsaugininkų pajėgos prie bankų akivaizdžiai nuobodžiavo. Buvo galima išgirsti tik Kipro pensininkų paburnojimų, kad Europos Sąjungos šalyje tenka laukti eilėje pinigų, kuriuos sąžiningai esi užsidirbęs.
„Esu nusiminęs ir įbaugintas. Stoviu eilėje, nes esu priverstas tai daryti. Jaučiuosi kaip kokioje trečiojo pasaulio šalyje”, – skundėsi prie „Laiki” banko skyriaus eilėje laukiantis 64 metų pensininkas Frosas Kokikou.
Kipro gyventojams „už brandą” padėkojo ir šalies prezidentas Nicos Anastasiades.
Jis vakar kartojo, kad šalis nesirengia palikti euro zonos.
Tenka taikytis prie situacijos
Kipriečiams tenka taikytis prie apribojimų.
Per mėnesį jie gali pervesti per banką ne daugiau kaip 5 tūkstančius eurų, o dėl didesnės sumos spręs specialusis komitetas.
Norint pervesti didesnę nei 200 tūkstančių eurų sumą, jau reikės pateikti atskirą paraišką.
Taip šalies valdžia stengiasi, kad kapitalas neišplauktų iš Kipro. Purtomos net keliautojų piniginės, nes per sieną galima vežti ne daugiau kaip tūkstantį eurų. Didesnės sumos bus konfiskuojamos pasienyje.
Daugiau kaip po 100 tūkst. eurų dviejuose didžiausiuose Kipro bankuose turintiems indėlininkams gresia netekti didelės dalies pinigų, nes vyriausybei reikia sukaupti fondą bankams gelbėti.
Indėlių apkarpymo prireikė, kad Kipro ekonomikai būtų skirta 10 mlrd. eurų Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Sąjungos paskola.
Be to, šalis taikosi su žinia, kad antrasis didžiausias šalies bankas „Laiki” bus padalintas į dvi dalis – gerąją ir blogąją. Didieji indėlininkai, tarp kurių yra daug rusų, praras savo lėšas – mat didesni nei 100 tūkstančių eurų indėliai bus perkelti į blogąją dalį. Tai reiškia, kad jų faktiškai nebus įmanoma atgauti.
Visa tai – kaina, kurią Kiprui tenka mokėti už nesuvaldytą bankų sektorių. Kiprui, anksčiau atmetusiam euro zonos šalių pasiūlymą nurėžti dešimtadalį indėlių, dabar tenka mokėti kur kas didesnę kainą.
Turėti sąskaitos nebūtina
Aiškėja, kokią kainą tenka mokėti ir mūsų šalies verslininkams, susigundžiusiems mokesčių rojumi.
Pusė Lietuvos įmonių, investavusių Kipre, turėjo sąskaitas šios šalies bankuose. Taip teigia mūsų šalies verslininkus, perkėlusius kapitalą į Kiprą, konsultavusios įmonės „Finreda” vadovas Dainius Malinauskas.
„Tai įmonės, kurios generuoja didelius pinigų srautus, – prekybos, nekilnojamojo turto verslo plėtotojai”, – „Lietuvos rytui” teigė D. Malinauskas.
Konsultantas neabejoja, kad dalis jų prarado lėšas Kipro bankuose.
„Atidaryti sąskaitą Kipro banke nėra privaloma.
Tačiau jei turi sąskaitą tos šalies banke, tai yra naudingiau”, – teigė „Finredos” vadovas.
Savininkai – Kipre
Kipras yra trečia šalis pagal sukauptas Lietuvos tiesiogines investicijas.
2012 metų trečiąjį ketvirtį, remiantis Statistikos departamento duomenimis, mūsų šalies bendrovės ten buvo investavusios 574 mln. litų.
Tačiau Kipre nerasi nei lietuviško kapitalo fabriko, nei kitokių didelių verslo bendrovių.
O tai reiškia, kad mūsų šalies verslininkai yra įregistravę savo bendroves Kipre arba šios šalies bendrovės tapo lietuviškų įmonių akcininkėmis.
„Kipre buvo steigiami lietuviški holdingai, investicijų valdymo įmonės. Tokiu būdu įmonės sutaupo lėšų per mokesčius, pavyzdžiui, išmokant dividendus, pelno mokestį, kuris yra mažesnis”, – „Lietuvos rytui” teigė mūsų šalies verslininkus dėl investicijų Kipre konsultavusios bendrovės „Amicorp Baltic” vadovas Justinas Klimašauskas.
Kipre registravosi ir tos bendrovės, kurios turi verslą NVS šalyse. Taip jos išvengia mokesčių Baltarusijoje, Rusijoje ar Ukrainoje.
Beje, daugiausia lietuviai Kipre investavo po naktinės mokesčių reformos.
Sąraše – žinomos pavardės
Kipre įregistruotų lietuviškų įmonių sąraše – ir žinomi vardai.
Pavyzdžiui, šilumą Kaunui gaminsiančios bendrovės „GECO investicijos” akcininkas „Asicom Holdings LTD” taip pat įregistruotas Kipre.
2011 m. įkurtą įmonę „GECO investicijos” kontroliuoja verslininkų Rakauskų šeima ir privataus kapitalo investicijų grupė „Žabolis ir partneriai”.
„GECO investicijų” pastatyta biokuro katilinė tieks šilumą antrajam pagal dydį Lietuvos miestui. Praėjusiais metais dėl to buvo pasirašyta sutartis su „Kauno energija”.
„Manau, kad lietuviai ir toliau dirbs su Kipru, tačiau pasitikėjimas šia šalimi jau bus išnykęs”, – mano J.Klimašauskas.
Aviacijos ir žemės ūkio verslą per Kipro įmones valdantis verslininkas G.Žiemelis spaudai šią savaitę teigė svarstantis, ar nereikėtų iškelti įmonės iš mokesčių rojumi vadintos šalies.
Finansiškai apsimokėjo
Kipro bendrovės, pasirodo, valdo ir Lietuvos IT specialistų kompanijas.
Pavyzdžiui, Kaune veikiančios bendrovės „NFQ Technologies” (buvęs „Technologijų parkas”) akcininkas registruotas Kipre. Tai holdingas „Andawoo Holding Limited”, registruotas Limasolio mieste.
„Taip mums labiau apsimokėjo finansiškai”, – neslėpė bendrovės, kuri užsiima programuotojų nuoma užsienio klientams, vadovė Alma Vilkoicaitė.
Ji tikino, kad dėl bankų krizės Kipre nuostolių nepatyrė: „Mes neturėjome sąskaitos jų bankuose, tad nebuvo ir nuostolių.”
Įregistruoti įmonę Kipre, pasak jos, nutarė kiti akcininkai.
Pasikeitė akcininkas
Buvęs „VP dešimtuko” partneris, verslininkas Vladas Numavičius taip pat susijęs su investicijomis Kipre.
Jis yra „Gemini grupės” akcininkas, o kitas grupės akcininkas – „Cendexio Limited” – registruotas Kipre.
Iki praėjusių metų gruodžio 20 d. Kipro bendrovė buvo vienintelė „Gemini grupės” akcininkė, vėliau didžiuoju akcininku tapo V.Numavičius.
„Mes neturime sąskaitų Kipro bankuose, o grupės akcininkas Kipre yra nebekontroliuojantis. Pasikeitė situacija, bet daugiau nieko negaliu komentuoti”, – sakė „Gemini grupės” direktorius Tomas Langaitis.
„Gemini grupė” užsiima investicijomis Lietuvoje ir užsienyje. Praėjusiais metais grupė investavo į Lenkijos maisto pramonę.
583
Tiek milijonų litų Kipre buvo investavę ir šios šalies bankuose laikė lietuviai.
