2008–2011 metais informacinių technologijų bendrovė ERP išgyveno aukso laikus, vieną po kito laimėjusi stambius valstybinius konkursus.
Bendrojo pagalbos centro telefono numeris – 24,5 mln. vertės užsakymas. Valstybinės ligonių kasos registro ir finansų valdymo sistema – dar 11,3 mln. litų. Tai toli gražu ne visos įstaigos, į kurias buvo įkėlusi koją ši įmonė.
Sušvito ir pranyko
Dar prieš porą metų ERP buvo viena didžiausių Baltijos šalyse informacinių sistemų integravimo kompanijų.
Iš viso per kelerius metus buvo laimėti 24 konkursai, kurių bendra vertė – beveik 65 milijonai litų.
Nors jau tuomet sklandė gandai ir įtarimai, kodėl vienai bendrovei taip sekasi gauti valstybinių įstaigų užsakymus, tai jau tapo istorija.
Mat valstybės plotuose sėkmingai medžiojusi ERP staiga užgeso.
Susipykus akcininkams perspektyvi įmonė nugrimzdo į nebūtį, ne tik nustebindama rinką, bet ir sukėlusi nerimą valstybės įstaigų vadovams.
Įdiegtos kompiuterinės sistemos Finansų ministerijoje, Muitinės departamente, „Sodroje”, Valstybinėje ligonių kasoje ir Lietuvos pašte buvo likusios be priežiūros.
Susiriejo du akcininkai
Kas lėmė, kad įmonė, į kurios reklamos akcijas atvykdavo net aukščiausi šalies pareigūnai, staiga pranyko?
Vienas didžiausių bendrovės akcininkų Markas Zbarskis iš kitų verslo partnerių sulaukė pasiūlymo parduoti savo dalį. ERP įkūrėjui siūloma kaina pasirodė pernelyg maža.
„Pasijutau net šantažuojamas”, – sakė M. Zbarskis, dabar valdantis mobiliųjų mokėjimų sistemos „MokiPay” verslą.
Beje, „MokiPay” buvo vienas žinomiausių viešų įmonės ERP projektų.
Ši sistema buvo plačiai pristatyta kaip oficialus Europos vyrų krepšinio čempionato, 2011-aisiais įvykusio Lietuvoje, atsiskaitymo būdas.
Kitas didysis ERP akcininkas Germanas Rudekas mėgino išstumti M. Zbarskį iš direktoriaus kėdės. Bet toks planas nepavyko, todėl praėjusiais metais buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto iškėlimo.
Tam nebuvo jokių priežasčių, nes dar 2011 metais ERP pasiekė pelno rekordą. Todėl teismas ieškinį dėl bankroto atmetė.
Nepatikėjo net teismas
Tačiau konfliktas tuo nesibaigė. Apie mėginimą bankrutuoti sužinojo verslo partneriai, klientai ėmė nepasitikėti įmone, o bankai sustabdė finansavimą.
Tuomet jau iškilo reali bankroto grėsmė. Akcininkai M. Zbarskiui pasiūlė pirkti jų akcijas.
„Bet kaina pasirodė pernelyg didelė. Buvau priverstas kreiptis į teismą”, – sakė dabar jau žlugusios kompanijos vadovas.
Šįkart teismo sprendimas buvo kitoks: ERP bankrutavo. Nepavykęs vienų akcininkų mėginimas perimti kompanijos kontrolę baigėsi jos išnykimu.
„Man tai buvo iš tiesų gera pamoka, kaip rinktis verslo partnerius. Jie iškart sakė, kad įmonė bus sužlugdyta, jeigu neparduosiu akcijų”, – neslėpė M. Zbarskis.
160 darbuotojų išsiskirstė kas kur. Dalį jų persiviliojo kitos informacinių technologijų bendrovės.
Nebeliko kam prižiūrėti
Jeigu tai būtų buvusi paprasta įmonė, nuostoliai dėl bankroto būtų rūpėję tik jos akcininkams. Tačiau juk ERP valstybės įstaigose diegė informacines technologijas, kurias būtina prižiūrėti.
Tiesa, valstybinių įmonių vadovai tikino, kad didelių nuostolių buvo išvengta. Bet sistemų gedimo rizika išliko ilgam.
„Departamento veikla nesutriko ir tikimės, kad to nenutiks”, – pernai sakė Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis.
Pareigūnas net pasiūlė idėją, kad valstybės įstaigų kompiuterinių sistemų priežiūra galėtų rūpintis kokia nors pačios valstybės įsteigta bendrovė.
Naujas tik pavadinimas
Tačiau valstybinės informacinių technologijų įmonės niekas neįsteigė, o jau sukurtas sistemas reikia baigti įdiegti ir jas toliau prižiūrėti.
Tam reikia skelbti naujus konkursus. Kas juos laimi?
Ogi neseniai įsikūrusi bendrovė „Innoforce”. Kai kuriais atvejais tik ji viena atitinka užsakovų keliamas sąlygas.
Naujokams sekasi? Anaiptol. Mat „Innoforce” – tik naujas pavadinimas, užtat nemaža dalis veikėjų – iš jau bankrutavusios ERP.
Naujosios bendrovės verslo plėtros direktoriaus poste darbuojasi ne kas kitas, o buvęs ERP akcininkas G.Rudekas.
Lydi įtartina sėkmė
Geriausias tokio fenikso veiklos pavyzdys – Valstybinės ligonių kasos užsakymai.
Dar 2008 metais ERP laimėjo jos paskelbtą konkursą parengti finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos, draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro sukūrimo, įdiegimo ir priežiūros bei metodinio parengimo paslaugas. Tačiau ERP bankrutavo, o nebaigta sistema iš esmės tapo „neįgali”, nors jai buvo išleista daugiau kaip 7 milijonai litų. Prireikė skelbti naują konkursą, o jį laimėjo būtent „Innoforce”.
Kaip rinkos naujokams tai pavyko? Galbūt tik sutapimas, tačiau Valstybinės ligonių kasos Informacinių technologijų departamente šiuo metu darbuojasi įdomi asmenybė – Vladislavas Tatujanas.
Jis iki 2011 metų dirbo Lietuvos pašto informacinių technologijų skyriaus vadovu.
Jam einant šias pareigas ERP laimėjo keturis paštininkų skelbtus konkursus, kurių bendra vertė – 5 mln. litų.
O dabar sėkmė atsigręžė jau į „Innoforce” pusę.
Jaučiasi visiškai teisūs
Vienu ERP žlugimo iniciatorių laikomas G. Rudekas tvirtino, kad jo atstovaujama „Innoforce” valstybės įstaigų užsakymus susišluoja visiškai teisėtai: „Yra skelbiami konkursai, jų sąlygos. Dalyvauja įvairios įmonės, tarp jų – ir mes.”
ERP akcijų turėjusi ir vykdomojo direktoriaus pareigas ėjusi Ona Rukaitė naujojoje bendrovėje užima tokį patį postą.
„Innoforce” akcininku nurodomas fondas „Harmony Holdings”, kurio vienintelis savininkas yra Rimvydas Baranauskas – „Prime Investment” valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
Bet G. Rudekas teigė, kad „Innoforce” tikrai nėra vadinamasis feniksas, kylantis iš pelenų: „Darbuotojai iš ERP nuėjo ir į kitas įmones, akcininkai – kiti.”
Bet apie ERP pakilimą ir žlugimą buvęs šios įmonės bendraturtis į kalbas nesileido.
Nepasikeitė net įmonės vadovas
* Vadinamojo fenikso požymių yra ir kitose šalyse.
* Pavyzdžiui, Kazachstane veikusi „ERP Central Asia” atsikūrė kaip „Innoforce Kazachstan” ir veikia su tuo pačiu juridinio asmens kodu.
* Nepasikeitė net įmonės vadovas – Khanatas Nurekenovas.
