Kipras išgelbėtas - susitarta dėl 10 mlrd. eurų paskolos

Tiesa, finansinėje duobėje smigo antras pagal dydį Kipro bankas „Laiki” – jis bus restruktūrizuotas, padalinant į „gerąjį” ir „blogąjį”, skelbia BBC.

Prieš 110 metų įkurtas bankas Graikijoje prarado net 2,3 milijardo eurų. O atidėjiniai blogosioms paskoloms padidėjo keturis kartus – iki 400 milijonų eurų.

Euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas sakė per spaudos konferenciją Briuselyje, kad „susitarimu užbaigta nežinomybė“ dėl Kipro ekonomikos.

J. Dijsselbloemas pridūrė esąs „įsitikinęs“, kad naujasis susitarimas yra geresnis Kipro žmonėms nei ankstesnis, kurį Kipro parlamentas atmetė praėjusią savaitę. Jo teigimu, pirmajame susitarime labiau buvo susitelkta į du probleminius bankus, o ne į visą sektorių.

Tai yra gera žinia nedideliems Kipro indėlininkams, sakė BBC korespondentas.

Visi mažesni nei 100 tūkst. eurų indėliai bus apsaugoti. Tačiau didesnius indėlius dviejuose šalies didžiausiuose bankuose - „Laiki“ ir Kipro banke - turintiems asmenims ši naujiena yra didelis smūgis.

Didesnių nei 100 tūkst. indėlių Kipro banke apmokestinimas bus nustatytas per ateinančias savaites.

Briuselyje sekmadienį susirinkę euro zonos šalių finansų ministrai iškart perspėjo Kipro prezidentą Niką Anastasiadį, kad tai paskutinė proga susitarti.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble nedviprasmiškai rėžė – jeigu Kipras nori likti euro zonoje, privalo įvykdyti pagalbos paketo sąlygas.

„Euro zonos šalys nori padėti Kiprui, bet taisykles reikia gerbti, pagalba turi būti tinkama, o programoje turi būti (numatytas) problemų sprendimas iš esmės”, – sakė jis laikraščiui „Welt am Sonntag”.

Tačiau W. Schäuble pažymėjo, kad, nepaisant bėdų Kipre, situacija Europos Sąjungoje išlieka stabili.

Kipras praėjusią savaitę atmetė siūlymą apmokestinti indėlius, tačiau nepraėjus nė savaitei ties bankroto riba atsidūrusios šalies valdžiai atsivėrė akys.

Nikosijoje politinių lyderių derybos šeštadienį truko kone iki vidurnakčio, tačiau galiausiai buvo susitarta.

Politikai su ES ir Tarptautinio valiutos fondo atstovais dar prieš sekmadienio susitikimą sukirto rankomis – 20 proc. bus apkarpytas didžiausias Kipro bankas ir 4 proc. mokesčių našta guls ant kitų bankų.

Kitaip tariant, sutarta taikyti vienkartinį 20 proc. mokestį banko indėliams, kurių suma viršija 100 tūkstančių eurų. 4 proc. būtų reikalaujama už didesnius nei 100 tūkstančių eurų indėlius kituose šalies bankuose.

1899 metais įkurtame didžiausiame banke Rusijos ir Didžiosios Britanijos indėlininkai laiko po 1,2 milijardo eurų. Tačiau tai sudaro tik 10 proc. visų indėlių.

Bankas buvo investavęs 1,6 milijardo eurų į Graikijos vertybinius popierius ir jie negrįžtamai buvo prarasti. Dar 800 milijonų eurų šiais metais buvo pripažintos kaip blogosios paskolos.

Atidėjiniai blogosioms paskoloms padidėjo dvigubai. Graikija buvo esminė priežastis, kodėl bankas atsidūrė ties praraja.

Į dar sudėtingesnę situaciją pateko antrasis šalies bankas „Laiki”. Prieš 110 metų įkurtas bankas Graikijoje prarado net 2,3 milijardo eurų. O atidėjiniai blogosioms paskoloms padidėjo keturis kartus – iki 400 milijonų eurų.

Taigi Kipras iki pirmadienio turėjo surinkti 5,8 mlrd. eurų, kurių reikia, kad šaliai būtų suteikta finansinė parama. Kitokiu atveju Europos centrinis bankas buvo pagrasinęs nutraukti Kipro bankų finansavimą.

Šalies bankų sistema bankrutuotų ir Kipras galbūt net iškristų iš euro zonos.

Privati televizija „Mega TV” pranešė, jog vyriausybė susitarė dėl daugumos elementų, bet paskutinė kliūtis galėtų likti neįveikta iki sekmadienio paskutinės minutės N. Anastasiadžio ir ES ministrų pasitarimo.

Dar prieš lemtingą susitikimą Briuselyje Kipro parlamentarai patvirtino solidarumo fondą, kuris bus sukurtas nacionalizuojant pensijas ir kontroliuojant kapitalą.

17 mlrd. eurų sumos, kokia iki šiol buvo apskaičiuota, neužteks, rašo Vokietijos laikraštis „Welt”. Tiksli reikalinga suma dar nežinoma. Keli šaltiniai vadinamojo trejeto, kurį sudaro Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas, aplinkoje sakė, kad Kiprui reikia maždaug 2 mlrd. daugiau lėšų.

To priežastis yra nuostoliai, kuriuos Kipras patyrė dėl jau savaitę nedirbančių bankų. Be to, šalies ekonominiai rodikliai esą yra prastesni, nei iki šiol manyta.