Ne paslaptis, kad teismo procesas kartais gali užtrūkti gana ilgai (pvz., metus ar net ilgiau), ypač jeigu bylą tenka nagrinėti ir apeliacine arba ir kasacine tvarka. Be to, išlaidos skolos priteisimui teismo tvarka taip pat gali sudaryti nemažą sumą.
Siekiant išvengti teisminio proceso (kartu ir sutaupyti laiko bei pinigų), skolininko įsipareigojimas grąžinti skolą gali būti įforminamas surašant vekselį.
Vekselis – tai vertybinis popierius, kuris yra išrašomas įstatymų nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo (vekselio davėjas) be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui) pats arba įsako tai padaryti kitam.
Atsižvelgiant į tai yra išskiriamos dvi vekselio rūšys: (1) paprastasis vekselis (solo), kuriuo šio vekselio davėjas pats įsipareigoja sumokėti vekselyje nurodytą sumą vekselyje nurodytam asmeniui; ir (2) įsakomasis vekselis (trata), kuriuo šio vekselio davėjas paveda kitam asmeniui, kad šis vekselyje nurodytą sumą sumokėtų vekselyje nurodytam asmeniui.
Iš minėtų sąvokų matyti, kad tiek įsakomasis, tiek paprastasis vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė.
Skirtingai nei paskolos sutarties atveju, tuo atveju, jeigu skolininkas (vekselio davėjas) vekselyje nustatytu terminu paprastojo vekselio neapmoka (t.y. negrąžina pasiskolintų pinigų), kreditoriui nebereikia kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, o tiesiog įstatymo nustatytais terminais ir tvarka kreiptis į notarą dėl vekselio užprotestavimo (jeigu vekselio davėjas nėra atleidęs nuo šios pareigos) ir vykdomojo įrašo padarymo.
Turėdamas notaro padarytą vykdomąjį įrašą vekselyje, vekselio turėtojas gali kreiptis tiesiogiai į antstolius dėl skolos išieškojimo.
Supaprastinta (lyginant su paskolos sutarties atveju) kreditoriaus (vekselio turėtojo) reikalavimų patenkinimo tvarka padaro vekselį saugesniu būdu kreditoriui paskolinti pinigus.
Tačiau negalima pamiršti, jog tiek vekselio surašymui, tiek vekselio turėtojo reikalavimų pareiškimo tvarkai Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas nustato griežtus reikalavimus, kurių nesilaikant dokumentas nebus pripažįstamas vekseliu ir (arba) kreditorius nebegalės šio įstatymo nustatyta tvarka patenkinti savo reikalavimų.
Prie šio straipsnio yra pridedama neprotestuotino paprastojo vekselio forma (tarp fizinių asmenų) bei toliau pateikiama trumpa šio vekselio pildymo instrukcija.
Vekselio pildymo instrukcija (pagal pridedamą vekselio formą):
1. Vekselio formoje turi būti užpildyti visi trūkstami duomenys (duomenys, kuriuos reikia įrašyti, formoje nurodomi pasvyruoju šriftu prie jiems paliktų tuščių vietų).
2. Vekselio davėjas yra fizinis asmuo, kuris įsipareigoja sumokėti pinigus (t.y. skolininkas).
3. Vekselio turėtojas yra kreditorius, t.y. fizinis asmuo, kuriam skolininkas įsipareigoja sumokėti pinigus.
4. Vekselis surašomas vienu egzemplioriumi (pažymėtina, jog įstatymas numato galimybę nustatyta tvarka surašyti vekselį ir keliais egzemplioriais), jį pasirašo vekselio davėjas.
5. Pasirašytas vekselio originalas lieka vekselio turėtojui.
Skolininkas, prieš pasirašydamas vekselį, turėtų labai atidžiai ir atsakingai įvertinti prisiimamus įsipareigojimus, atsižvelgti į šio dokumento pobūdį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad: „Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-216/2007).
Paprastojo vekselio formą galite atsisiųsti čia.
