Nikosijos valdžia sprendžia, iš kur gauti 5,8 mlrd. eurų, kurių reikia norint, kad šaliai būtų suteikta 10 mlrd. eurų finansinė parama. Kitu atveju Kipro bankai negaus lėšų iš Europos centrinio
banko (ECB).
ECB įpareigojo Kiprą pinigų gauti iki pirmadienio. Jei ECB nutrauktų Kipro bankų finansavimą, šalies bankų sistema bankrutuotų ir Kipras galbūt net iškristų iš euro zonos.
Penktadienį Kipro parlamentas balsavo už devynis teisės aktus dėl trijų pagrindinių gelbėjimo plano elementų. Parlamentarai nusprendė restruktūrizuoti bankus, sukurti nacionalinį solidarumo fondą ir įvesti kapitalo kontrolę, kuri užkirstų kelią dideliam kapitalo nutekėjimui iš Kipro.
Pagal restruktūrizavimo planą, Kipro bankai bus išskaidyti į vadinamuosius geruosius ir bloguosius. Kuriant „solidarumo fondą“ bus nacionalizuoti kai kurie pensijų fondai ir kitas valstybės turtas, kad šalis galėtų pardavinėti obligacijas.
Vienos didžiausių donorių Vokietijos kanclerė Angela Merkel griežtai sukritikavo idėją nacionalizuoti pensijų fondus.
Kipro parlamentas tęsia derybas kitais svarbiais klausimais, įskaitant vienkartinį indėlių apmokestinimą. Dėl to gali būti balsuojama jau šeštadienį. Siūloma įvesti maždaug 15 proc.
vienkartinį mokestį indėliams, kurių suma viršija 100 tūkst. eurų.
Euro zonos šalių finansų ministrai šeštadienį susitiks aptarti Kipro krizės. Europos Sąjunga atidėjo kitą savaitę planuotą viršūnių susitikimą, kurio metu bus tariamasi dėl laisvos prekybos
su Japonija, kad Europos lyderiai galėtų visą dėmesį skirti Kipro krizei.
