Dar 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai įstatymo nuostata, kuria dirbantiems pensininkams pensijos buvo sumažintos daugiau nei nedirbantiems.
Seimas pataisė antikonstitucines įstatymo nuostatas, tačiau nepriėmė sprendimo, kaip neteisėtai sumažinta pensijos dalis turi būti kompensuota.
Todėl dirbantys pensijų gavėjai, norėdami atgauti neteisėtai neišmokėtą pensijos dalį, turi kreiptis į teismą. Teismai vieną po kito priima pareiškėjų reikalavimus tenkinančius sprendimus ir iš Lietuvos valstybės priteisia neteisėtai neišmokėtas pensijų sumas.
Nors pensijų sumažinimo tikslas buvo suvaldyti finansinę krizę, šiuo metu valstybė dėl to patiria tik didesnes išlaidas. Ne tik teismai, bet ir valstybei atstovaujančios institucijos užverstos darbu: turi rengti atsiliepimus, dalyvauti teismo posėdžiuose, nors bylų baigtis daugeliu atveju visiškai aiški. Maža to, valstybei teks atlyginti ir pareiškėjų advokatų išlaidas.
Buvusių pareigūnų – valstybinių pensijų gavėjų – interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavusi advokatų kontoros „Bajorienė, Čelkis ir partneriai“ advokatė Asta Bajorienė lrytas.lt sakė: „Konstitucinė teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsauga nereiškia, kad pensinio aprūpinimo sistema negali būti pertvarkoma, ypač esant sudėtingai valstybės finansinei situacijai, tačiau pertvarkant negalima be pateisinamų priežasčių riboti vienų asmenų teisių labiau nei kitų, sukuriant disbalansą tarp atskirų asmenų grupių, kas konkrečiu atveju buvo padaryta.
Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad, jei dėl valstybės ekonominės situacijos pensijų teisinis reguliavimas yra pakeičiamas, turi būti nustatytas teisingas susidariusių praradimų kompensavimas.
Šiuo atveju, dirbantys valstybinių pensijų gavėjai negavo dalies valstybinės pensijos, kuri jiems teisėtai priklausė, valstybei taip ir nenustačius šių praradimų kompensavimo mechanizmo“.
Advokatė sutiko, kad dėl nenoro ar delsimo priimti atitinkamus valstybinius sprendimus šis „taupymas“ atskirais atvejais valstybei kainuos daugiau, nes ji bus priversta ne tik išmokėti pensijų nepriemokas, bet ir atlyginti žmonių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2012 m. Konstitucinio Teismo nutarimas, pripažinęs prieštaraujančiu Konstitucijai dvigubą dirbančių pensininkų gaunamų pensijų sumažinimą, politikams ir teisininkams neturėjo būti netikėtas, nes ankstesnės finansinės krizės metu priimtas įstatymas beveik analogiškais pagrindais buvo pripažintas antikonstituciniu dar 2003 m. Tačiau tai nesutrukdė dar kartą pabandyti „taupyti“ antikonstituciniu būdu.
„Galbūt tikimasi, kad ne visi žmonės, kuriems pensijos buvo neteisėtai sumažintos, gins savo pažeistas teises teisme, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ypač tarp valstybinių pensijų gavėjų yra daug teisinį išsilavinimą turinčių žmonių: buvusių teisėjų, prokurorų, policininkų, kalėjimų pareigūnų, matyti, kad teismine gynyba aktyviai naudojamasi. Be to, žinia apie pareiškėjams palankius teismų sprendimus greitai sklinda“, - teigė advokatė.
Lrytas.lt primena, kad 2013 m. kovo 5 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad jau paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimas 2010 metų liepą, įsigaliojus mažinimams, prieštaravo Konstitucijai. Nutarime konstatuota, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos, kiek jomis buvo apriboti paskirtų pašalpų maksimalūs dydžiai, prieštarauja Konstitucijai.
Taip pat paskelbta, jog motinystės išmokų perskaičiavimas jas iki sumažinimų įsigaliojimo gavusiems asmenims prieštarauja Konstitucijai.
* * *
Informaciją parengė advokatų kontora „Bajorienė, Čelkis ir partneriai“ https://bclaw.lt/
