„Žmonėms vis labiau rūpi, ką jie valgo, geria. Mūsų tikslas – kad vartotojai išmoktų pasirinkti”, – sakė NMVRVI direktorius Gediminas Pridotkas.
Šiam institutui produktų mėginius tirti pateikia tiek maisto ir veterinarijos inspektoriai, tiek gamintojai. Savo vartojamo vandens atneša ir gyventojai.
Tarptautinę akreditaciją turinčios laboratorijos tyrimų rezultatai pripažįstami tiek Europoje, tiek kaimyninėje Rusijoje.
– Arkliena jautienos konservuose, žiurknuodžiai saldumynuose, ešerichijos ilgavaisiuose agurkuose – tai jūsų daržas? Ar dažnai tenka susidurti su didelį atgarsį turinčiais skandalais? – paklausėme G. Pridotko.
– Tokių skandalų Europoje pasitaiko gana dažnai. Kadangi esame Europos dalis, tai paveikia ir mus. Tarkim, mikotoksinai, aptikti riešutuose, ar pastarasis atvejis – arkliena jautienos konservuose.
Esame ištyrę per 50 mėginių iš įtarimų sukėlusių konservų įvairiose Lietuvos prekybos vietose, trijuose rasta arklienos.
Kontroliuojame padėtį ir toliau. Tyrimus dėl arklienos jautienos konservuose atliksime visą kovą.
Pernai, vykdydami importuojamų maisto produktų kontrolę, iš viso ištyrėme 1400 mėginių, iš kurių 38 neatitiko teisės aktų reikalavimų. Didžiausią dalį sudarė mėginiai iš Rusijos – žuvis ir jos produktai, maisto papildai, iš Turkijos – konditerijos gaminiai, iš Indijos – maisto papildai su sunkiaisiais metalais, iš Kinijos – žemės riešutai su aflatoksinais.
Pernai lietuviškuose ir importuotuose augaliniuose maisto produktuose buvo tiriamos pesticidų, mikotoksinų, akrilamido ir furano liekanos. Ištirta 417 mėginių, penkiuose iš jų pesticidai viršijo nustatytą normą. Tai arbata iš Rusijos, lietuviškos braškės, lenkiški žiediniai kopūstai, juodoji kiniška arbata ir granatai iš Turkijos.
– Kodėl tokie svarbūs tyrimai atliekami būtent jūsų instituto laboratorijoje?
– Kiekviena ES šalis paskiria vadinamąsias nacionalines referentines laboratorijas. Mūsų institutas yra paskirtas tokia laboratorija, jos veikla apima 36 sritis, įskaitant kenksmingųjų medžiagų likučių maisto produktuose tyrimus, genetiškai modifikuotų organizmų, pašarų, gyvūnų ligų tyrimus.
Nuo 2000 metų dalyvaujame įvairiuose ES projektuose. Mūsų instituto laboratorijose įdiegta sudėtinga įranga, darbuotojų kvalifikacija aukšta. Kokybės sistema akredituota trijų akreditavimo tarnybų – Vokietijos ir dviejų Rusijos.
Tai pripažinimas, kad mūsų atliekami tyrimai yra aukštos kokybės ir jų rezultatai patikimi. Tai palengvinimas verslui, mat tyrimai, atlikti pas mus, pripažįstami ir Rusijoje, į kurią daug eksportuoja mūsų verslininkai. Vadinasi, įmonėms nereikia vežti mėginių į Rusiją.
Mūsų tyrimų spektras labai platus. Jis apima visą grandinę nuo lauko iki stalo. Tai maisto produktų, pašarų, gyvūnų ligų, alkoholinių gėrimų, vandens tyrimai. Atliekame per 900 pavadinimų tyrimų.
Tačiau, žinoma, visko ištirti neįmanoma. Juolab kad Lietuva – maža šalis. Diegiant naują tyrimo metodą būtina skaičiuoti, ar jis atsipirks, ar turėsime pakankamą mėginių skaičių. Tad kartais pravartu dalį mėginių siųsti patikimoms užsienio laboratorijoms.
Būna ir atvirkščiai – gauname mėginių iš kitų šalių. Nemažai jų pastaruoju metu atsiunčia latviai, taip pat baltarusiai.
– Kiek tyrimų atliekate per metus?
– Mūsų institute per metus atliekama apie 1,3 mln. tyrimų. Apie 1–1,15 proc. atvejų nustatoma, kad rodikliai neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Būna tyrimų, kurie atliekami per kelias valandas, kai kuriems prireikia ir kelių savaičių. Vienas sudėtingiausių, kurį atliekame, – dioksinų mėsos ir žuvų produktuose tyrimas.
Pagal mūsų atliktų tyrimų rezultatus buvo uždrausta į rinką tiekti Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse sugaunamų menkių kepenis dėl jose rastų dioksinų.
Apie pusę tyrimų atliekama valstybės užsakymu pagal stebėsenos ir kontrolės programas. Ieškome kenksmingųjų medžiagų liekanų gyvūniniuose, augaliniuose, importuojamuose produktuose.
Kitą dalį sudaro įmonių, ūkininkų savikontrolės tyrimai – tiek produkcijos, tiek gyvūnų ligų. To reikia norint įsitikinti, kad produkcija, prieš patekdama į rinką, yra saugi ir kokybiška.
Šie tyrimai atliekami tiek mūsų centrinėje laboratorijoje Vilniuje, tiek padaliniuose regionuose. Tiriame ir vartotojų skundus dėl įvairių, jų manymu, įsigytų nesaugių ar nekokybiškų produktų.
– Lietuviškų produktų tyrimų rezultatai rečiau būna nepalankūs. Kodėl taip yra?
– Tiesiog lietuvių gamintojų požiūris į gamybą atsakingesnis. Maisto gamybos sektoriuje didelė konkurencija, tad jie negali bet kaip gaminti. Mat jei bandysi apgauti, vartotojai greitai atsirinks, kur melas, o kur tiesa, o tai mažins pardavimą.
– Kas yra tie didieji nusižengėliai?
– Daugiausia tokių gamintojų iš trečiųjų šalių – Kinijos, Turkijos, Rusijos, Ukrainos.
Nusižengimus dažniausiai nustatome, kol importuojami produktai dar nepatekę į rinką. Paprastai atrenkami mėginiai iš kas dešimtos partijos, o jei buvo nustatyta nusižengimų, tiriama kiekviena partija. Papildomas sugriežtinimas panaikinamas, jei reikalavimus atitinka penkios partijos iš eilės.
– Jaučiate, kaip keičiasi žmonių domėjimasis sveikata, kaip pakyla ir atslūgsta nerimas dėl galimai nesaugių produktų?
– Žmonės vis labiau rūpinasi savo sveikata ir tuo, ką valgo. Pamenu, kai Europoje 2011-aisiais kilo ešerichijų toksinų protrūkis daržovėse. Tą vasarą per savaitę ištyrėme 93 mėginius. Agurkai – greitai gendantis produktas, tad reikėjo vikriai suktis. Lietuvos parduotuvėse paimtuose mėginiuose šių bakterijų toksinų nenustatėme.
Pagal savo įsidiegtas savikontrolės sistemas gamintojai atveža mums savo produktų mėginių. Pastaruoju metu vis daugiau gamintojų atveža savo produktų, kad ne tik teoriškai, bet ir tyrimais nustatytų gaminių energinę vertę.
Tai daryti juos paskatino nuo kitų metų įvedama privaloma tvarka etiketėje nurodyti gaminio energinę vertę, tad dalis gamintojų tuo rūpinasi iš anksto.
– Be tyrimų, dar užsiimate švietėjiška veikla. Kam skiriate daugiausia dėmesio?
– Mūsų veikla neapsiriboja vien tyrimais. Esame atsakingi ir už informacijos skleidimą, tai intensyviai darome.
Būtina mokyti vartotoją, kaip atsirinkti, ką valgyti. Pradėjome nuo mokinių, per juos norime pasiekti ir tėvus.
Važiavome per Lietuvą, skaitėme paskaitas 2000 mokinių įvairiuose Lietuvos miestuose.
Dvejus metus vykdome druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektą. Jis parengtas atsižvelgus į EK Baltąją knygą dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusiomis sveikatos problemoms spręsti bei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategiją.
Ištyrėme druskos kiekį įvairių Lietuvos gamintojų produktuose. Dalyje jų druskos yra per daug. Didžiausias druskos kiekis buvo nustatytas žuvyje ir jos gaminiuose bei mėsos produktuose. Mažiausias – varškės produktuose.
Labai daug druskos yra šaltai rūkytuose mėsos gaminiuose: tarkime, 100 gramų šaltai rūkytos dešros vidutiniškai yra 4,4 gramo druskos.
Mūsų, kaip ir daugelio europiečių, skonio receptoriai prie to pripratę. PSO rekomenduoja per dieną suvartoti ne daugiau nei 5 gramus, lietuviai per dieną suvartoja 8,75 gramo.
PSO duomenimis, per didelis suvartojamos druskos kiekis gali būti pirminės arterinės hipertenzijos priežastis. Lietuvoje pagrindinės vyrų ir moterų mirties priežastys 2010 ir 2011 metais buvo kraujo apytakos sistemos ligos, kurias galėjo paskatinti per didelis suvartojamos druskos kiekis.
75 proc. druskos yra gaunama su pramoniniu būdu pagaminamu maistu, todėl reikia siekti, kad gamintojai žinotų apie neigiamą druskos poveikį sveikatai ir būtų suinteresuoti, jog gamyboje druskos būtų suvartojama kiek įmanoma mažiau, aišku, nepakenkiant produkto saugai.
– Vis įsibėgėjant pavasariui žmonės jus užplūs su vartojamo vandens mėginiais. Kiek jų atsiduria jūsų laboratorijoje?
– Mums kelia susirūpinimą šachtinių šulinių vandens kokybė, ypač kliūva nitratų kiekis, taip pat bakterinė tarša, ne visuomet laikomasi higienos reikalavimų, ypač kai greta šulinių laikomi gyvuliai.
Per metus ištiriame apie tūkstantį gyventojų atnešto vandens mėginių. Didžiausia daugiabučių problema – seni vamzdynai, dėl to vandenyje randama per daug geležies.
– Kartais pasirodo pranešimų apie trichineliozę, kurią sukelia namuose skerstų kiaulių mėsa. Būtina ištirti ir tokią mėsą?
– Jei žmogus valgo trichinelioze užkrėstą mėsą, gali rimtai susirgti. Skerdyklose skerdžiamos kiaulės yra tiriamos, taip pat tiriame sumedžiotus šernus.
Bet reikia tirti ir ūkiuose asmeniniam vartojimui skerdžiamas kiaules, mat kartais registruojama protrūkių dėl užsikrėtusių kiaulių. Kiaulės trichinelėmis užsikrečia šeriamos termiškai neapdorotomis maisto atliekomis ir šalutiniais gyvūniniais produktais, per graužikus.
Šis tyrimas nėra brangus, kainuoja apie 20 litų, tad derėtų nerizikuoti sveikata.
– Vadovaujate mokslininkų kolektyvui. Kokiems mokslo darbams skiriate daugiausia dėmesio?
– Esame mokslinis institutas, čia dirba dvylika mokslo daktarų. Mokslinę veiklą plečiame. Ypač daug dėmesio dabar skiriame bičių ir jų produktų – medaus, žiedadulkių, vaško, bičių duonos – tyrimams. Jų metu vertiname padėtį Lietuvoje, taip pat prisidedame prie ES lėšomis finansuojamų projektų.
Savo tyrimų metu Lietuvoje aptinkame bičių ligų, kurių anksčiau nebuvo. Tai svarbu, mat kasmet 20 proc. didėja bičių mirtingumas.
Taip pat vertiname bičių produktų užterštumą pesticidais, veterinariniais vaistais. Mūsų tyrimai parodė, kad lietuviškas medus yra aukštos kokybės.
Labai didelis įvairių mūsų skyrių mokslinis potencialas, galime didžiuotis didele savo duomenų baze, tai leidžia mums atlikti išsamesnius tyrimus.
