Iš viso – 7,9 mlrd. litų. Tiek pinigų buvo skirta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programai. 6 proc. jos lėšų šiuo finansiniu ES periodu atiteko Lietuvos kaimo tinklui „Leader”.
„Leader” metodas yra taikomas įgyvendinant kaimo plėtros strategijas, kurios padeda pasiekti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos trečios krypties tikslus – padeda kaime gyvenantiems žmonėms sukurti didesnę gerovę.
Tad ir parama skiriama, kad kaimo žmonės rodytų iniciatyvą, – dirbtų išvien su vietos valdžia ir verslininkais. Taip susibūrė vadinamosios vietos veiklos grupės (VVG).
Jos rengia ir įgyvendina minėtas strategijas. Tai lyg mažosios mokėjimo agentūros, kurios tvirtina kaimo bendruomenių parengtus projektus ir skiria jiems paramos lėšų.
Ateitis – dar miglota
Paramos lėšos senka, o bendruomenių sukurti projektai jau baigiami įgyvendinti. Todėl šiuo metu didžiausias kaimo visuomenininkų rūpestis – kokio dydžio parama juos pasieks nuo 2014-ųjų?
Tai klausimas, į kurį kaimo bendruomenių žmonės laukia atsakymo, vis akyliau žvelgdami į Žemės ūkio ministeriją.
„Pagal dabartinį Europos lyderių susitarimą paramos kaimui biudžetas mažėja. Lietuvai 2014–2020 metams numatyta skirti 9 proc. mažiau lėšų”, – sakė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė.
Europos Komisijos (EK) reglamento projekte „Leader” priemonėms finansuoti nuo 2014-ųjų numatyta mažesnė biudžeto dalis. Anksčiau jam buvo skiriami 6 proc., dabar siūloma skirti 5 proc. visų kaimo plėtrai skiriamų lėšų. Pagal dabartinį pasiūlymą, jei tik tam pritars Europos Parlamentas, iš viso kaimo plėtrai bus skiriama apie 1,4 mlrd. eurų (4,83 mlrd. litų).
„Tai mažai. Visų mūsų rūpestis – kaip padidinti kaimo plėtrai tenkančios paramos krepšelį, kartu – ir „Leader” iniciatyvoms”, – sakė J.Stakėnienė.
Pastatų jau pakanka
Bendruomenės gaivina kaimą. Jos geriausiai žino, ko jame reikia. Jos pačios sukūrė daugybę Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos lėšomis finansuojamų projektų. Bet dauguma jų iki šiol buvo susijusios su statybomis.
„Bendruomenių veiklai reikėjo erdvės. Tačiau atnaujinti pastatai negali stovėti tušti.
Todėl bendruomenės turi prisidėti prie rajono ekonominės plėtros, ir imtis verslo iniciatyvų”, – sakė Ukmergės rajono vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkė Klavdija Stepanova.
Ši VVG įgyvendino 9 verslo projektus, kuriems paramos gavo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Lietuvos kaimo tinklas”. Jeigu būtų buvę daugiau paramos, jų būtų buvę dar daugiau.
„Kaimo plėtra – tai ir ekonominė veikla, ir kultūrinė bendruomenių veikla, ir kaimo atnaujinimas. Todėl žinia apie besitraukiantį finansavimą mums – prasta naujiena”, – K.Stepanova, kaip ir kiti kaimo bendruomenių atstovai, dar puoselėja viltį, kad parama pagal „Leader” metodo priemones nesumažės tiek, kiek šiuo metu prognozuojama.
O kol kas kaimo visuomenininkai mina taką toliau. Pasak Ukmergės bendruomenių sąjungos pirmininkės Angelės Jakubynienės, šiuo metu tenka sukti galvą, kaip išlaikyti atnaujintus bendruomenių pastatus.
„Vykome į susitikimus su Klaipėdos regiono bendruomenių atstovais, kad galėtume iš jų perimti gerąją patirtį, kaip kaime panaudoti inovacijas, ir pasižvalgytume į jų projektus verslui skatinti”, – sakė A.Jakubynienė.
Klaipėdos regiono bendruomenės ėmėsi projektų, kuriuos įgyvendindamos gali užsidirbti pinigų ir skirti juos savo reikmėms. Viena jų ryžosi atnaujinti seną slidinėjimo trasą, kita gamina žemaitiškus patiekalus. Trečia baigia įrengti konferencijų centrą, kuriame bus organizuojami įvairūs renginiai.
Kitos bendruomenės kuria amatų centrus arba ketina imtis gamybos, atgaivinusios apleistus vaismedžių sodus.
Idėjos – geros. Tačiau negalime jų aklai kopijuoti. Reikia atsižvelgti ir į regiono ypatybes.
Rūpestis – viešieji pirkimai
Skaičiuodami nuveiktus darbus VVG atstovai nevengia prabilti ir apie rūpesčius.
Didžiausias galvos skausmas jiems – viešieji pirkimai. Juos tenka skelbti perkant ir menkiausias smulkmenas. O apskaita – labai sudėtinga.
Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Mincės, viešieji pirkimai – visų ES šalyse veikiančių ir europinę paramą skirstančių agentūrų rūpestis. Tai kone didžiausias sunkumas, kurį tenka įveikti visoms kaimo bendruomenėms.
„Dėl tų pirkimų ir įstringa daugiausia projektų. Todėl visos Lietuvoje ES paramą administruojančios agentūros įsipareigojo paskirti geriausius specialistus – šviesiausius protus, kad šie pateiktų pasiūlymų ir alternatyvų viešųjų pirkimų konkursams”, – sakė M.Mincė.
Prieš metus Nacionalinė mokėjimo agentūra buvo pateikusi siūlymų, kaip pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymą. Bet jie įstrigo Teisingumo ministerijoje, nes esą prieštarauja ES direktyvai.
„Direktyva nėra šventa karvė, kurios negalime judinti. Reikia ją keisti. Šiuo metu pats laikas teikti siūlymus, nes viešųjų pirkimų tvarką EK ketina reglamentuoti iš naujo.
Siūlymų dėl direktyvos pateiksime ir mes, bet tai padaryti galime tik per ministrus ar Seimo narius”, – kalbėjo M.Mincė.
Siūlo atleisti varžtus
Pasak K.Stepanovos, dažniausiai bendruomenės per metus įgyvendina 20 tūkst. litų vertės projektų. Bet ir joms viešųjų pirkimų įstatymas yra primetęs prievolę ne mažiau kaip 50 proc. pirkimų vykdyti per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVPIS).
„Tai – sudėtinga sistema. Juk, žvilgtelėjus į Švedijos ar Lenkijos viešųjų pirkimų patirtį, vertėtų sugrupuoti perkančiąsias organizacijas pagal tai, už kokią pinigų sumą per metus vykdoma pirkimų. Mažosioms, kurios išleidžia iki 100 tūkst. litų, derėtų supaprastinti tvarką”, – mano K.Stepanova.
Mat šiuo metu viešuosius pirkimus, kuriuos tenka skelbti įgyvendinant projektus kaime, vykdo bendruomenių pirmininkai. Ir jiems, nors tėra visuomenininkai, tenka prisiimti atsakomybę už klaidas.
Į viešuosius pirkimus tenka veltis ir pačioms VVG, nors ir jose dirba anaiptol ne šios srities specialistai.
Deltuvos seniūnas Salvijus Stumburys turi ir karčios patirties. Būta projekto, kurį įgyvendinant viešuosius pirkimus teko atlikti per CVPIS.
„Atrodė, kad projektas vyksta sklandžiai. Bet Nacionalinė mokėjimo agentūra, tikrindama dokumentus, aptiko keleto centų paklaidą. Ir dėl to mums vos nežlugo milijono litų vertės projektas”, – pasakojo S.Stumburys.
Svarbiausia – vengti klaidų
Anot J.Stakėnienės, viešųjų pirkimų rūpesčiai kaimo bendruomenes ir VVG vargina tiek pat laiko, kiek laiko joms teikiama europinė parama.
„Kad apsaugotume ir kaimo bendruomenes nuo klaidų, ir jų projektus tvirtinančias VVG, įpareigojome Nacionalinę mokėjimo agentūrą, kad ji viešųjų pirkimų dokumentus įvertintų dar prieš kaimo bendruomenėms ar VVG pasirašant sutartis su paslaugų teikėjais ar prekių tiekėjais.
Bet kai tik agentūra ėmėsi tai daryti, VVG vadovai neapsikentė. Ir ėmė prašyti, jog pakeltume kartelę, kad su agentūra reikėtų derinti tik tuos viešųjų pirkimų dokumentus, kai pirkimo suma ne mažesnė nei 10 tūkst. litų”, – bendruomenių kančių ir sunkaus apsisprendimo kelius prisimena J.Stakėnienė.
Ji įsitikinusi: viešieji pirkimai – tai didžiulė atsakomybė. Juk kluptelėjus ne tik tenka grąžinti paramos pinigus, bet neretai ir sulaukti sankcijų.
„Nacionalinė mokėjimo agentūra ėmėsi pakeitimų. Nenormalu, kad dėl menko pažeidimo atliekant viešuosius pirkimus tenka stabdyti projektą, dar taikomos sankcijos – mažinama parama.
Agentūra patvirtino metodiką, kad jos būtų proporcingos pažeidimui”, – sakė J.Stakėnienė.
Reikia specialistų
Pasak Kazlų Rūdoje įsikūrusios Sūduvos vietos veiklos grupės pirmininkės Redos Kneizevičienės, vertėtų, kad „Leader” metodu administruojamos paramos taisyklėse atsirastų nuostata, įpareigojanti viešaisiais pirkimais rūpintis specialistą, kurį į VVG skirtų savivaldybės administracijos direktorius.
„Juk ir anksčiau VVG administracijoje dirbdavo savivaldybių deleguoti specialistai. Jie rūpindavosi tik projektais. Bet pastaruoju metu VVG žmonės keitėsi.
Atsirado tokių, kurie apskritai bijo pasakyti savo nuomonę, jei tik ji prieštarauja savivaldybės pozicijai. Jie nemoka dirbti kaip bendruomenės atstovai”, – VVG veiklos spragų įžvelgė R.Kneizevičienė.
Laikas investuoti į žmones
Anot R.Kneizevičienės, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos „Leader” metodu įgyvendinamomis priemonėmis finansuojamais projektais bendruomenės atgaivino kaimą.
Tačiau šiuo metu kaime svarbiausios jau ne investicijos į pastatus, bet į žmones.
Ne kas kitas, o pačios bendruomenės mato, kokių paslaugų kaime reikia. Net jei tas poreikis – pagalba namuose, verta mokyti žmones, kad jie to imtųsi.
Investicijos į tuos veiklius žmones – tai ir yra mažieji projektai, kuriems šiuo metu paramos reikia labiausiai.
