Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai teismams yra pateikę penkis ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Prokurorai, gindami viešąjį interesą, siekia įrodyti, kad Palangoje nekilnojamąjį turtą kartu su jam priskirtais žemės sklypais įsigiję Rusijos piliečiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus mūsų šalies įstatymus, nes žemės pirkimo pardavimo sutartis sudarė ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, t.y. juridiniu asmeniu, kurio steigėju patys ir buvo. Toks sandoris yra apsimestinis ir pagal LR Civilinį kodeksą – negaliojantis.
„Visais ginčijamais atvejais nustatyta, kad fiziniai asmenys – Rusijos piliečiai įkūrė akcines bendroves, kurių vieninteliais akcininkais buvo jie patys. Pastatų, esančių ant žemės sklypų, pirkimo sandoriai buvo sudaryti fizinių asmenų vardu, o žemės, ant kurių šie pastatai pastatyti – juridinių asmenų, t.y. įkurtų uždarųjų akcinių bendrovių vardu.
Visais atvejais nebuvo gauta duomenų, kad įsigyti žemės sklypai yra reikalingi įkurtų bendrovių veiklai vykdyti,“ – sako Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Aivaras Velutis.
Prokuroro teigimu, teisme bus bandoma įrodyti, kad žemės pirkimo pardavimo sutartys sudarytos ne su sandorio šalimi, o su statytiniu, todėl jos yra negaliojančios.
Viskas prasidėjo dar 2009 metais, kai viena nekilnojamojo turto bendrovė „Rolijona“ įmonė Lietuvoje tarpininkavo parduodant žemės sklypą vienai įmonei, kurią buvo įkūręs Rusijos pilietis.
Tačiau žemės sklypo pardavėjas ir pirkėjas nusprendė susitarti už akių ir nemokėti nekilnojamojot turto agentūrai komisinio mokesčio. Tuomet „Rolijona“ kreipėsi į teismą.
Byla pasiekė Lietuvos aukščiausiąjį teismą (LAT).
Vakarinepalanga.lt rašo, jog LAT įžvelgė, jog pardavinėjant Rusijos piliečiams nekilnojamąjį turtą Palangoje, o vėliau šiems Lietuvoje įkūrus bendroves ir taip įsigyjant sklypus, yra apeinami draudimai dėl žemės pardavimo užsieniečiams.
Byloje nėra duomenų, kad nurodytas juridinis asmuo realiai užsiima tam tikra ūkine veikla, kuriai reikalingas įsigytas žemės sklypas. Teisėjų kolegija nutarė informuoti Klaipėdos apygardos prokuratūrą, kad būtų svarstomas klausimas dėl sudaryto žemės sklypo pirkimo bei pardavimo sandorio teisėtumo.
Prokuratūrai gavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atskirąją nutartį dėl vieno Rusijos piliečio sandorio pripažinimo negaliojančiu, prokurorų iniciatyva buvo ištirti penki tokie atvejai Palangoje. Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorams surašius ieškinius, kreiptasi į teismą, prašant pripažinti žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartis negaliojančiomis bei taikyti restituciją.
