2008-aisiais krizės smūgio išvengę, o 2011 metais du su puse milijono litų grynojo pelno uždirbti sugebėję „Šiaulių tauro televizoriai“ galiausiai atsidūrė ant bankroto slenksčio.
Bendrovė prašo teismą pradėti įmonės restruktūrizavimo procesą, kuris reikalingas tarsi gaivaus oro gurkšnis. O po to, kol Azijos gamintojai aršiai kovoja dėl įspūdingų įstrižainių ir naujausių technologijų, šiauliečius iš krizės turėtų ištraukti nedidelis - 24 colių įstrižainės - tačiau ypač kokybiškas televizorius.
„Gamindamos vidutinio dydžio televizorius netgi žymios kompanijos siekia kaip įmanoma labiau sumažinti kainą. Į pagrindinės technines charakteristikas, kurios garantuotų gerą vaizdo kokybę, ryškumą, kontrastą, raišką, garsą, šiame segmente toks dėmesys nėra kreipiamas.
Šiuo požiūriu mūsų 24 colių televizorius yra išskirtinis“, - aiškina bendrovės generalinis direktorius Rimantas Žukauskas.
Pažvelgus į du identiškus televizorius – vieną iš Šiaulių, kitą - LG, skirtumas akivaizdus. Lrytas.lt korespondentui per abu televizorius, kurie buvo suderinti taip, kad atkurtų geriausią vaizdą bei garsą, buvo demonstruojamas tas pats vaizdo siužetas.
Susidarė įspūdis, kad jie yra visai skirtingos klasės. „Šiaulių tauro televizorių“ gaminio vaizdo ir garso kokybė buvo visa galva aukštesnė už LG.
„Kiek kainuos šis televizorius, priklausys ir nuo mažmenininkų apetito. Jis, be abejo, bus šiek tiek brangesnis nei įprasti tokios įstrižainės televizoriai, bet ne brangesnis nei garsių korėjiečių arba japonų bendrovių gaminiai“, - prognozavo R. Žukauskas.
Bendrovės „Šiaulių tauro televizoriai“ direktoriaus manymu, naujasis įmonės televizorius turės paklausą.
„60 centimetrų įstrižainės televizorius paprastai namuose naudojamas kaip antrasis televizorius. Jis puikiai tinka mažose erdvėse“, - sakė R. Žukauskas
Šiauliečių gaminys - išskirtinis
„Šiaulių tauro televizoriai“ planavo šį televizorių pristatyti truputį anksčiau, jo gamybai parengė specialią technologinę liniją, baigė visus specialių technologijų instaliavimo darbus, tačiau pritrūko smulkių dalių, kurių tiekėjai nespėjo išsiųsti prieš kinų Naujuosius metus.
„Šiaulių tauro televizorių“ gaminyje bus naudojama 100 arba 200 hercų kadro atnaujinimo dažnio technologija, užtikrinanti ypač raiškų vaizdą netgi greitai judančiuose siužetuose.
Šiuo metu rinkoje esantys konkurentų gaminiai neretai tokio dydžio televizoriuose tesiūlo tik 50 hercų kadrų atnaujinimo dažnį. Konkurentus šiauliečiai gerokai lenkia ir kitais parametrais.
„Šiuos televizorius esame pasiruošę gaminti ir įprasto vaizdo standarto, taip pat ir versiją, skirtą trimačiam 3D vaizdui“, - pasakojo R. Žukauskas.
Didžioji dalis šių Šiauliuose pagamintų televizorių bus realizuojama užsienyje: Skandinavijos šalyse, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, dalis bus parduodama ir Lietuvoje.
„Kiek kainuos šis televizorius, priklausys ir nuo mažmenininkų apetito. Jis, be abejo, kainuos šiek tiek brangiau nei įprasti tokios įstrižainės televizoriai, bet ne brangiau nei garsių korėjiečių arba japonų kompanijų gaminiai“, - prognozavo R. Žukauskas.
Bendrovės „Šiaulių tauro televizoriai“ generalinis direktorius portalui lrytas.lt sakė, kad įmonėje yra sukurta nauja koncepcija ir 32 colių įstrižainės televizoriui. Ji kuriama ir vis didesnę televizorių rinkos dalį užimančiam 39 colių įstrižainės televizoriui.
Gamins vidutinio dydžio televizorius
Ruošdama verslo planą Šiaulių įmonė atsižvelgė į pastaruoju metu televizorių rinkoje vykstančius pokyčius.
„Televizorių rinka labai aiškiai skyla į du skirtingus sluoksnius.
Pirmasis segmentas – tai paprastesni televizoriai. Nors šiame segmente turi ką pasiūlyti ir korėjiečiai bei japonai, tačiau būtent čia įžvelgiame daugiau galimybių.
Mes regime perspektyvą gaminti 22, 24, 32 ir 39 colių įstrižainės televizorius. Tai yra mūsų segmentas, kuris ateinančiais metais pasaulyje bus didžiausias ir kuriame galima tiksliai prognozuoti kainodarą ir kitas konkurencines aplinkybes“, - aiškino R. Žukauskas.
Jis mano, kad tiek Pietų Korėjos, tiek Japonijos, tiek kai kurie Taivano gamintojai labai aršiai konkuruos didelės įstrižainės brangių produktų segmente: bus naudojami dideli OLED ekranai, 4K vaizdo raiška (3840 taškų eilutėje, 2160 eilučių viename kadre; palyginti, dabartiniai didelės raiškos televizoriai turi 1920 taškų eilutėje ir 1080 eilučių viename kadre).
Dalį detalių gamina patys
Pasak bendrovės „Šiaulių tauro televizoriai“ generalinio direktoriaus, įmonei privalu išnaudoti ir tas aplinkybes, kurios susiklostė rinkoje.
„Svarbi televizorių rinkos tendencija yra ta, kad Azijoje pagaminta produkcija praranda konkurencingumą.
Išaugusias gamybos sąnaudas Azijoje (pirmiausia Kinijoje) lėmė smarkiai pakilęs pragyvenimo lygis.
Mūsų atliktos stebėsenos duomenys rodo, kad elektronikos komponentų gamyboje šiuo metu jau pasiekta bemaž žemiausia riba“, - sakė R. Žukauskas.
„Šiaulių tauro televizoriai“ investuos į dizaino projektus bei specialią technologinę įrangą, kuria bus gaminami mechaniniai televizorių komponentai - jų korpusai.
Todėl šiauliečių gaminiai skirsis nuo konkurentų ir bus patrauklūs pirkėjams Europos rinkoje, kuri nuo kiniškų gaminių ginama muitais.
Nesėdi susidėję rankų
Ne pačius geriausius laikus išgyvenančios įmonės vadovas neslėpė, kad dėl gamykloje susiklosčiusios padėties jį kartais aplanko niūrios mintys, tačiau sudėjusi rankų gamyklos administracija nesėdi.
„Pastaruosius penkis mėnesius ieškojome, kaip atgaivinti įmonę. Įrengėme naujas technologines patalpas, kuriose į televizoriaus korpusą būtų renkami ne LCD ekranai, bet tiesiog jų detalės. Tai leis smarkiai sumažinti išlaidas.
Paklaustas, kaip įmonė atsidūrė prie bankroto slenksčio, bendrovės vadovas sakė, kad įmonę slėgė apyvartinių lėšų stygius.
„Bendrovė buvo įkurta 1994 metais. Akcininkais tapę steigėjai lėšų neįnešė. Kaip palikimą gavome 4 tūkst. brokuotų televizorių, nedideles gamybines patalpas su 430 darbuotojų ir galvosūkį – o ką daryti?
Veiklą pradėjome suremontavę ir pardavę tuos brokuotus televizorius. Tada atsirado pinigų. Ėmėme ieškoti kitų rinkų. Netrukus suprojektavome naujus televizorius, susiradome partnerių, sukūrėme dizainą ir pradėjome prekiauti Europoje.
1994 metais gamindavome po 3-4 tūkst. televizorių per mėnesį, o po kelerių metų tie skaičiai išaugo iki 20-30 tūkst. televizorių per mėnesį. Dar po kelerių metų per mėnesį jau gamindavome 120 tūkst. televizorių Europos rinkoms ir 40 tūkst. - Rusijos rinkai“, - įmonės gyvavimo pradžią prisiminė R. Žukauskas.
Apgavo nesąžiningi pirkėjai
Nors įmonė įsikūrė senojoje „Tauro“ gamykloje, tačiau gamybinių patalpų tiek, kiek reikėjo, nepaveldėjo, jas teko pirkti. Atitekę ar įgyti statiniai buvo apgailėtinos būklės. Į jų rekonstrukciją bei naujas technologijas bendrovė investavo apie 8 mln. litų.
Pinigų televizorių gamybai teko skolintis iš tiekėjų ir finansinių institucijų.
„Sparčiai augant gamybai ir didėjant apyvartai buvo padarytos kelios labai skaudžios klaidos – mus nuskriaudė nesąžiningi pirkėjai. Didelių sumų už produkciją nesumokėjo pirkėjai iš Vokietijos, Portugalijos, Lenkijos, Rusijos.
Savo kreditoriams pasiteisinti, kad nukentėjome nuo nesąžiningų pirkėjų, negalėjome. Su jais teko atsiskaityti. Tuo metu kaip tik atėjo LCD televizorių era.
Nuo kineskopinių prie LCD televizorių gamybos perėjome gana sėkmingai, tačiau šis pereinamasis laikotarpis sutapo su 2008-ųjų rudenį prasidėjusia finansine krize“, - pasakojo R. Žukauskas.
Pateko į kainų žirkles
Krizės pradžia televizorių gamintojams Šiauliuose nieko blogo nežadėjo. Atvirkščiai - rinkos tuo metu buvo aktyvios. Bendrovė sudarė didelius tiekimo kontraktus su Didžiosios Britanijos, Vokietijos pirkėjais.
„Tačiau krizei stiprėjant jos pasekmes pajutome ir mes - Lietuvoje veikiantys bankai liovėsi teikti elementarias paslaugas. Nors visas televizorių pardavimas su atidėtais mokėjimų terminais buvo apdraustas, tačiau bankai liovėsi apmokėti sąskaitas už pateiktą produkciją, todėl pristigome apyvartinių lėšų“, - pasako vadovas.
Ilgokai užtruko, kol lėšų pavyko rasti Azijoje. Iš finansuotojų Azijoje skolintis buvo gana brangu, tačiau, norėdama įvykdyti televizorių pirkėjų užsakymus, bendrovė „Šiaulių tauro televizoriai“ pasirinkimo neturėjo.
Paskui dėl kartelinių susitarimų tarp LCD ekranų gamintojų staiga daugiau nei 30 proc. išaugo šių pagrindinių televizoriaus komponentų kainos.
„Kadangi buvome susaistyti ilgalaikėmis televizorių tiekimo sutartimis, patekome į „kainų žirkles“.
Stokodami apyvartinių lėšų nebegalėjome vykdyti užsakymų ir susidūrėme su būtinybe ieškoti sprendimo.
Išeitis – susitarti su kreditoriais dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo atidėjimo, keisti įmonės veiklą ekonomiškai efektyvesne kryptimi, bendradarbiaujant su partneriais užtikrinti normalų įmonės darbą. Tuo keliu ir einame“, - sakė R. Žukauskas.
Sumažino veiklos sąnaudas
Pastarąjį pusmetį bendrovė „Šiaulių tauro televizoriai“ dirba su pertraukomis. Įmonėje yra 150 darbuotojų.
„Deja, neišnaudojome ir tų pajėgumų, kuriuos galima pasiekti turint pusantro šimto darbuotojų.
Būna ir priverstinių, neapmokamų prastovų. Optimizavome veiklos sąnaudas. Dabar jos tokios, kad mažesnės būti negali, bet pakankamos gaminti 20-40 tūkst. televizorių per mėnesį.
Aiškiai žinome, ką turėtume daryti - kokius produktus, kokiomis priemonėmis ir su kokiais partneriais kurti. Su kai kuriais partneriais, kurie dalyvaus tolesniuose veiksmuose, turime pasirašę ilgalaikes sutartis“, - teigė R. Žukauskas.
