„Gal juokaujate?” – bendros lietuvių ir amerikiečių įmonės „Vittamed” vadovas Arminas Ragauskas pašnairuoja paklaustas, ar galima imti ir pasimatuoti „Vittamed” išrastu prietaisu galvos smegenų skysčio spaudimą.
„Juk toks aparatas kainuoja 250 tūkst. JAV dolerių. Jo darbo valanda ypač brangi. Manote, kad matuosime galvospūdį visiems, kurie tik to užsigeis?” – suraukė kaktą profesorius, žingsniuodamas po Kauno technologijų universitete esančią „Vittamed” laboratoriją.
Joje atsirado jau keturios neinvazinės technologijos, skirtos stebėti galvos smegenis.
Maždaug prieš savaitę A. Ragausko bendradarbiai grįžo iš Švedijos. Pargabeno į dėžes sukrautą įrangą, kurią „Vittamed” mokslininkai sukūrė su partneriais Amerikoje.
Pastaruoju metu „Vittamed” darbuotojai dažnai būna kelyje, mat įmonė įgyvendina Europos Komisijos finansuojamus tarptautinius, milijonų dolerių vertės tarptautinius mokslo projektus.
Ji dirba su „General Electric”, Kembridžo universitetu ir kitomis mokslo įstaigomis.
Išsprendė amžiaus galvosūkį
Skauda galvą? Daugybė vyresnio amžiaus žmonių iš stalčiaus išsitraukia kraujospūdžio matuoklį.
Per didelis kraujospūdis? Tabletė nuslysta į skrandį. Taip arterinis kraujospūdis matuojamas jau gerus šimtą metų.
Tačiau koks spaudimas smegenis maitinančiose kraujagyslėse?
„Mes vieninteliai išsprendėme visų pasaulio neurologų ir neurochirurgų galvosūkį, kaip pamatuoti galvospūdį neįsikišus į organizmą”, – tikino A. Ragauskas.
Atrodytų, nesudėtinga. Ultragarsinis keitiklis pridedamas prie akies, naudojant slėgio kamerą pamatuojamas kraujo judėjimo greitis akies venoje. Tačiau tokią sistemą sukurti nebuvo paprasta.
„Ir Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenė, ir JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) privačioms bendrovėms sukišo dešimtis milijonų dolerių. Jos visos padarė vieną klaidą, kurią mes ištaisėme. Mūsų sukurtam akispūdžio matavimo metodui įtakos neturi nei paciento amžius, nei jo anatomija, nei fiziologinė būsena.
Kalbant mokslo kalba, nereikia tyrimo duomenų lyginti su etalonu, nustatyti prietaiso paklaidos ir ją pašalinti”, – aiškino KTU profesorius.
„Vittamed” patentavo išradimą JAV, Japonijoje, Europoje – visur, kur tik įmanoma. Įmonė iki šiol nesulaukė sau lygių konkurentų.
Anot A. Ragausko, taip bendrovė pretenduoja užimti nišą bioinžinerijos rinkoje, kuri vertinama kone 7 mlrd. JAV dolerių. Bet tik nuo tolesnių investicijų priklausys, ar kas nors jai nestos skersai kelio.
Operacinės toliau už kosmosą
Apie trečdalį astronautų, kosmose išbuvusių ilgiau kaip savaitę, grįžę į Žemę kenčia galvos skausmą, kurį sukelia patinusios smegenys.
Tinstant smegenims skystis ima spausti optinį akies nervą. Jis taip pat tinsta, išsikraipo, ima spausti akies obuolį, todėl sutrinka regėjimas.
„Šį sindromą, kurio simptomai nusileidus ant žemės nepraeina metus ar dar ilgiau, NASA privalo pažinti. Nėra kitų neinvazinių technologijų, kurios padėtų jį stebėti.
Todėl, pagal NASA planus, 2015 metais į kosmosą astronautai nugabens mūsų sukurtą, bet sumažintą ir automatizuotą galvospūdžio matavimo aparatą”, – džiaugėsi A. Ragauskas.
„Vittamet” dirba ranka rankon su NASA, tačiau įmonės sukurtai įrangai iki Lietuvos gydymo įstaigų gerokai toliau nei iki kosmoso.
Tokie aparatai labai praverstų atliekant širdies, organų persodinimo ir kitas ypač sudėtingas operacijas, per kurias, sustabdžius širdį, tenka įjungti dirbtinės kraujotakos sistemą. Tačiau dirbtinės kraujotakos aparatas – prasta kraujo pompa.
„Kepenų persodinimo ar širdies operacijas chirurgai atlieka puikiausiai. Bet jie neįstengia pasirūpinti smegenimis. Jos būna pažeidžiamos, nes sutrinka smegenų kraujotakos savireguliacija.
Kad to nevyktų, reikia stebėti, kaip operacijos metu vyksta smegenų kraujotaka. Galima ją pakoreguoti: išsaugoti neuronus, kad jie nemirtų.
Todėl mūsų įrangos taikymo sritis – ne tik kariuomenė ir astronautika, bet ir neurologija, transplantologija, širdies chirurgija”, – aiškino A. Ragauskas.
Gamina, bet neprekiauja
„Vittamed” sukurti prietaisai gaminami Lietuvoje. Anot A. Ragausko, išminti takus gamintojų link nebuvo sunku. Tačiau didelių investicijų, jei išradimo prototipas keliauja į pasaulinę rinką, išvengti neįmanoma.
„Mes – universiteto darbuotojai. Sukūrėme prototipus aparatų, kurie išbandomi Švedijos, Norvegijos, JAV klinikose. Pagaminti – ne bėda.
Didžiausias rūpestis – gauti leidimus prekiauti JAV, Europos Sąjungoje, Japonijoje, Kinijoje”, – pasakojo A. Ragauskas
Tam reikia klinikinių tyrimų, tačiau vieno paciento dalyvavimas kainuoja 200 tūkst. eurų.
Todėl „Vittamed” ir sutelkė dėmesį į tarptautinius Europos Komisijos finansuojamus projektus. Tikėtina, kad kitąmet įmonės vadovo rankose atsidurs leidimai, suteikiantys teisę prekiauti įranga Europoje bei JAV.
Nuo idėjos iki instrumento
„Pažiūrėkite”, – Biomedicininės inžinerijos instituto direktorius Arūnas Lukoševičius ištiesia mobilųjį telefoną, kurio ekrane – interneto svetainės www.vivaport.eu puslapis.
Joje kiekvienas žmogus gali sukurti savo elektroninę ligos istoriją: įkelti į ją tyrimų duomenis, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimo vaizdus, žodžiu, viską, kas susiję su jo sveikata.
Tik pats jis gali nuspręsti, kuriam iš medikų tai patikėti.
„Įdomiausia, kad ši sistema žmogui išvykus į užsienį automatiškai duomenis išverčia į tos šalies kalbą”, – šyptelėjo A. Lukoševičius.
Su sveikata susijusios elektroninės informacijos kasdien daugėja. Tačiau ar visa tai duoda apčiuopiamos naudos tuomet, kai labiausiai prireikia?
„Telemedicina ir yra skirta medicinos paslaugoms priartinti prie paciento”, – aiškino A. Lukoševičius.
Jaučiatės blogai? Kas nors nutiko? Gudri įranga kaipmat siunčia pavojaus signalą gydytojui. Pacientas jaučiasi saugiau, nes gali bet kada su juo pasikonsultuoti.
Viską mato iš akių
A. Lukoševičius daugybę metų ranka rankon dirbo su akių ligų gydytoju profesoriumi Alvydu Paunksniu, dabartiniu Lietuvos telemedicinos asociacijos vadovu.
Vienas jų darbų susijęs su akių vėžio diagnostika.
„Melanoma puola net mažus vaikus. Kuo anksčiau tokia liga pričiumpama, tuo didesnė tikimybė ją įveikti.
Tačiau akių auglio nepadeda aptikti nei branduolinis rezonansas, nei gera optika.
Reikia įsiskverbti į jo vidų, o tai gali padaryti tik ultragarsas”, – aiškino A. Lukoševičius.
Bendras jo ir A. Paunksnio kūrinys tapo akių auglių diagnostikai naudojamu įrenginiu. To mokslininkams nepakako – juk dar svarbiau aptikti priešvėžinę būklę.
Vienas naujausių jų darbų – kartu su kolegomis iš Suomijos sukurtas optinis prietaisas, kurį padėjo pagaminti Suomijos kampanija „Optomed”. Juo galima padaryti akies dugno skaitmenines nuotraukas.
Tokia įranga ypač praverčia atliekant rizikos grupių žmonių tyrimus, pavyzdžiui, tų, kurie dirba su sunkiaisiais metalais.
Žmonės dažnai sako viską matantys iš akių.
Tai, pasak A.Lukoševičiaus, gryna teisybė.
Galima pamatuoti ir akispūdį, pamatyti jose ir sklerotinių, ir diabetinių pokyčių, įvertinti tinklainės būklę.
Aptinka gresiantį infarktą
Sensoriai – dar viena technologija, neatsiejama nuo telemedicinos.
Toli žvalgytis nereikia. Pavyzdžiui, įmonė „Kardiosignalas” kartu su KTU mokslininkais sukūrė ir pagamino prietaisą, kuris stebi namuose esančio žmogaus širdies veiklą.
„Protingas” sensorius fiksuoja ritmo sutrikimus ir reaguoja į pokyčius, o prireikus siunčia pavojaus signalą gydytojui.
„Yra ypač gudrių sensoriaus siunčiamų signalų apdorojimo metodų”, – užsiminė A.Lukoševičius.
Šiuo metu vienas jo doktorantų sukūrė prieširdžių virpėjimą, kuris trunka tik akimirką, fiksuojančią įrangą. Laiku sugauti tokį signalą ypač svarbu, nes jis įspėja apie gresiantį širdies infarktą.
„Biomedicininė inžinerija – sritis, kuri leidžia sumažinti šalies ekonomikai tenkantį krūvį, nes žmogus pats gali rūpintis savo sveikata. Jam gali padėti kuo įvairiausi sensoriai”, – sakė profesorius.
Tokie įrenginiai fiksuoja galvaninį odos refleksą, nes oda labai greitai reaguoja į streso sukeliamus dirgiklius. Sensoriai stebi širdies darbą ir apčiuopia išemiją – širdies raumens badą. Svarbu, kad tik būtų kam juos nešioti.
Kūrėjai nepamiršo ir neįgaliųjų
Neįgalieji turi sukaupę skaudžios patirties. Jiems skiriama galimybę judėti suteikianti technika dažnai nepatogi, sunki ir sunkiai valdoma. Tačiau išradėjai ir jiems turi gerų naujienų.
„Mes žvilgsnį nukreipėme į žmones, kurių negalia ypač sunki”, – sakė Kauno technologijos universiteto Kalbos signalų tyrimo laboratorijos bendradarbis Rytis Maskeliūnas.
Ši laboratorija atlieka mokslo ir taikomuosius tyrimus. Kaip panaudoti kalbą, kad ją atpažintų ir jai paklustų išmanieji įrenginiai? R. Maskeliūnas su kolega jau rado atsakymą ir šias technologijas naudoja kurdami naujas priemones neįgaliesiems.
Vežimėlį galima valdyti balsu, jo judėjimo kryptį nurodant žodžiais „kairėn”, „dešinėn”, „pirmyn”, „atgal”.
Jis gali būti valdomas ir žvilgsniu. Todėl vežimėlis paklūsta ir visai paralyžiuotam žmogui. Taip pat lietimu, braukiant valdymo pultą pirštu, o jei rankos nepaklūsta žmogaus valiai – net ir liežuviu.
Vienas neįgaliesiems skirto vežimėlio „intelekto” požymių – jis, reaguodamas į balso komandą, gali judėti pažįstamoje erdvėje. Pavyzdžiui, išgirdęs komandą „virtuvė” išvengdamas kliūčių gali į ją nuriedėti.
Šiuo metu pagaminti du vežimėlių prototipai. „Tai sėkmingas mokslo projektas. Viliamės, kad jo nereikės nukišti į stalčių, galėsime perduoti gamintojams. Juoba kad tokio gaminio savikaina bus nedidelė, nes jo mechanika nesudėtinga.
Skaičiavome, kad jis 10 kartų pigesnis nei bet koks komercinis neįgaliesiems skirtas automobilis”, – sakė R. Maskeliūnas.
Su partnere – bendrove „Power of Eye” – mokslininkai pagamino mobiliąją platformą, kuri kainuoja daug pigiau nei bet koks analogas.
Nes vien tik komercinis įrenginys akies vyzdžio judesiui sekti (net be programinės valdymo įrangos) kainuoja nuo 6000 eurų.
„Galime pritaikyti ją neįgaliojo poreikiams: parinkti tokį valdymo būdą, koks patogiausias žmogui”, – sakė pašnekovas.
