Fizinio asmens bankroto teisinio reguliavimo nebuvimas nesudarė
sąlygų asmenims kuo greičiau atkurti mokumą ir vėl tapti aktyviais
vartotojais ar užsiimti komercine veikla.
Naujasis įstatymas suteiks galimybę bankrutuoti tik
sąžiningiems fiziniams asmenims. Nustačius, kad bankrutuojantis
asmuo veikė nesąžiningai, pradėtas fizinio asmens bankroto procesas
bus nutrauktas, o pasinaudoti šia įstatymo teikiama galimybe jam
bus uždrausta 10 metų.
Fizinių asmenų bankroto įstatymas taikomas asmenims, kurių
nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Fizinio asmens bankroto
procesą gali inicijuoti tik pats asmuo, kai jis negali įvykdyti
skolinių įsipareigojimų, kurių suma viršija 25 minimaliąsias
mėnesines algas (25 tūkst. litų).
Fizinio asmens kreditorių reikalavimams tenkinti ir jo mokumui
atkurti turės būti parengtas planas, kurio įgyvendinimo trukmė
negali būti ilgesnė nei 5 metai. Planui turės pritarti kreditorių
susirinkimas, o jį patvirtinti - bankroto bylą nagrinėjantis
teismas. Baigus fizinio asmens bankroto procesą plane numatyti likę
nepatenkinti kreditorių reikalavimai nurašomi.
Bankrutuojančio asmens turtu ir gaunamomis lėšomis pagal
įstatyme ir plane nustatytą tvarką disponuos teismo paskirtas
bankroto administratorius. Nuo pat bankroto proceso pradžios iki
pabaigos bankrutuojantis sąžiningas asmuo visus grynuosius pinigus
laikys savo asmeninėje sąskaitoje ir pagal plane nustatytą tvarką
kreditorių reikalavimams tenkinti ir bankroto administravimo
išlaidoms apmokėti skirtas lėšas perves į bankroto
administratoriaus vardu atidarytą depozitinę sąskaitą.
Bankroto administratorius organizuos visas bankroto procedūras,
plano įgyvendinimą, įskaitant ir asmens turto pardavimą. Bankroto
administratoriaus kandidatūrą galės pasirinkti pats bankrutuojantis
asmuo.
7 iš 10 bankrutuoti galinčių gyventojų yra vyrai
Bankroto įstatymo kriterijų atitinkančių fizinių asmenų skaičius kovo 1 d. siekia daugiau nei 12 790, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos manocreditinfo.lt duomenys.
“Nors 25 tūkst. litų yra pradinė skolos suma, kurią turėdamas žmogus jau galėtų inicijuoti savo bankrotą, tačiau ši riba yra per maža, kad sudėtingas bankroto procesas, galintis trukti iki penkerių metų, žmogui apsimokėtų. Taigi, tikėtina, kad santykinai nedidelių skolų slegiami žmonės bandys jų atsikratyti ne bankroto, o paprastesniu keliu - padengdami pradelstus įsipareigojimus“, - sako Anatolijus Kisielis, kreditų biuro “Creditinfo”, kuris valdo ir gyventojams skirtą sistemą manocreditinfo.lt, teisininkas.
Pasak jo, stambias skolas turintys Lietuvos gyventojai iki šiol galėdavo bankrutuoti kitose užsienio šalyse, kuriose fizinių asmenų bankroto galimybė buvo numatyta ir anksčiau. Mokumo vertinimu tikslu informacija apie gyventojus, bankrutuojančius pagal Lietuvos Fizinių asmenų bankroto įstatymą, teisėtą pagrindą turintiems kreditoriams bus prieinama ir kreditų biure „Creditinfo“.
„Atsiradus galimybei Lietuvoje bankrutuoti ir fiziniams asmenims, dar labiau išauga kredito rizikos vertinimo reikšmė: pardavęs prekę ar paslaugą kreditorius nebegali būti sąlyginai tikras, kad anksčiau ar vėliau jo skolininkas fizinis asmuo vis tiek įvykdys prisiimtus įsipareigojimus. Todėl galime prognozuoti, kad pastaraisiais metais sustiprėjęs susidomėjimas kredito reitingais ir įsiskolinimų valdymo sistemomis turėtų išaugti“ – paaiškina A. Kisielis.
Kreditų biuro duomenimis, vyrams tenka beveik 69 proc. pradelstų skolų, kurios siekia 25 tūkst. litų ir daugiau, o moterims – 31 proc. Iš viso minėto dydžio įsiskolinimus yra pradelsę padengti daugiau nei 8 700 vyrų ir 4 000 moterų.
Iš Lietuvos gyventojų, kurių pradelsti įsipareigojimai siekia arba viršija 25 tūkst. litų, daugiau nei 3 560 turi verslo sąsajų - yra esami arba buvę įmonių akcininkai, valdybos nariai arba direktoriai.
Fizinių asmenų bankroto įstatymas – sąžiningumo egzaminas rinkai ir iššūkis teismams Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims:„Įsigaliojęs Fizinių asmenų bankroto įstatymas padėjo trūkstamą varnelę Lietuvos teisinėje sistemoje. Galimybė leisti bankrutuoti fiziniams asmenims egzistuoja visose civilizuotose valstybėse – ji turi būti ir Lietuvoje.
Kad ir vėluojanti, nes jau nebespėjo atlikti svarbaus rinkos reguliatoriaus vaidmens, bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad.
Paskolų portfelio kokybė šiandien rinkoje kur kas geresnė nei po didžiojo ekonominio burbulo sprogimo, taigi vargu ar sulauksime milžiniškos fizinių asmenų bankrotų bylų bangos.
(Ne)atsakingo skolinimo(si) pamokos brangiai kainavo ir, drįsčiau sakyti, buvo gerai išmoktos visų rinkos dalyvių. Galimybė bankrutuoti tiesiogiai didina paskolų išdavimo riziką rinkoje ir didins kredito įstaigų atsargumą.
Tai neišvengiamai atsispindės augančiose paskolų palūkanose, todėl kaip niekada svarbi tampa vartotojų atsakomybė ir nuosaikūs finansiniai sprendimai.
Neramina kitas aspektas – kiek esame brandūs išnaudoti įstatymo teikiamą galimybę pagal tiesioginę paskirtį, o ne kaip palengvinimą išvengti skolinių įsipareigojimų?
Svarstant įstatymo nuostatas, viešojoje erdvėje daugiausiai akcentuojama jo nauda skolininkams. Visgi svarbiausias iššūkis, kuris laukia šio įstatymo įgyvendintojų – užkirsti galimybę juo naudotis nesąžiningiems skolininkams.
Įstatymo tikslas – padėti atkurti tų asmenų mokumą, kurie neturi jokios galimybės įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Jame nustatyta skolinių įsipareigojimų suma yra ganėtinai maža, todėl bent įgyvendinimo pradžioje, kol bus suformuota atitinkama teismų praktika, svarbiausias vaidmuo teks teismams.
Sveikai rinkai išlaikyti svarbu suformuoti vieningą, aiškią, teisingą ir skaidrią teismų praktiką, kuri leistų atkurti sąžiningų, bet sėkmės aplenktų skolininkų mokumą, ir nepaliktų vietos apsukriems piktnaudžiautojams.
Taigi, galimybė leisti bankrutuoti fiziniams asmenims ir padėti atkurti jų mokumą reiškia svarbų sąžiningumo egzaminą rinkai. Reikalingas ir lauktas įstatymas visgi neturėtų ugdyti nuostatos, jog bankrutuoti sveikintina ir sveika. Galų gale, juk už galimybę bankrutuoti fiziniams asmenims padidėjusia skolinimosi kaina mokės visi finansų rinkos dalyviai.“
