Italijos FTSE MIB indeksas nukrito 4,7 proc., Londono FTSE 100 akcijų indeksas smuko 4,5 proc., o akcijų rinkos Frankfurte ir Paryžiuje sumažėjo daugiau nei 2 proc. prekybos pradžioje.
Rinkos smukimą paskatino neapibrėžti rinkimų Italijoje rezultatai ir sustiprėjęs nerimas, kad politinė aklavietė šalyje gali stabdyti ekonomines reformas.
Naftos kainos antradienį taip pat sumažėjo, nes didėja susirūpinimas, kad neapibrėžta situacija Europoje gali pakenkti naftos paklausai. "Brent" naftos kainos antradienį sumažėjo 87 centais, iki 113,57 dolerio už barelį.
Centro kairė per Italijos parlamento rinkimus iškovojo daugumą žemuosiuose parlamento rūmuose, bet ne Senate. Jai reikia daugumos Senate, kad galėtų priimti naujus įstatymus.
Daugiausia atpigo bankų akcijos - didžiausių Europos bankų akcijų vertė antradienį nukrito daugiau nei 4 procentais.
Azijos akcijų rinka antradienį nusmuko, nes baiminamasi, kad nestabilumas euro zonoje gali atsinaujinti, informuoja BBC.
Rinkos smukimą paskatino neapibrėžti rinkimų Italijoje rezultatai ir sustiprėjęs nerimas, kad politinė aklavietė šalyje gali stabdyti ekonomines reformas.
Japonijos akcijų indeksas „Nikkei 225“ nukrito 1,4 proc., Honkongo „Hang Seng“ sumažėjo 0,6 proc., o Australijos ASX - 0,8 proc.
Eksportuotojai baiminasi, kad pardavimai Europoje gali sumažėti. Tokios bendrovės kaip elektronikos gamintoja „Sony“ ir Japonijos fotoaparatų bei kitos technikos gamintoja „Nikon“ vis dar gauna nemažą dalį pajamų iš Europos, ir analitikai prognozuoja, kad bet koks ekonominių sąlygų ir vartotojų pasitikėjimo pablogėjimas regione gali atsiliepti pardavimams.
Pastaraisiais mėnesiais Tokijo akcijų rinka pastebimai pakilo, nes po Japonijos centrinio banko sprendimo tęsti aktyvų pirkimo programą stipriai smuko jenos kursas.
Kritikai kaltino Tokiją, kad šis sąmoningai silpnina valiutą, siekdamas palaikyti savo eksportuotojus užsienyje. Valiuta vėl pabrango kone per naktį, nes neapbrėžtumas Europoje paskatino investuotojus ieškoti saugesnių aktyvų investicijoms.
Kaip jau skelbta, Italijos parlamento rinkimai baigėsi aklaviete, nes rinkėjų balsai abejuose parlamento rūmuose pasiskirstė beveik vienodai. Suskaičiavus visus šalyje balsavusių rinkėjų balsus, centro kairės koalicija, vadovaujama Piero Luigi Bersani, mažu balsų skirtumu įveikė buvusio ministro pirmininko Silvio Berlsuconi koaliciją žemuosiuose rūmuose, tačiau nesurinko daugumos balsų Senate.
Italijos parlamento rinkimai vyko šaliai kenčiant nuo recesijos ir griežtų taupymo priemonių.
