Skandinavijos bendrovė yra ne tik „Teo LT”, bet ir „Omnitel” savininkė. Todėl vos tik pasklido žinia apie A. Šikštos pasitraukimą, atgijo ir kalbos apie galimą bendrovių sujungimą.
Tačiau tokių gandų netrūko ir 2003-iųjų pabaigoje, kai tuomečio „Hansabanko” valdybos pirmininkas A. Šikšta gavo pasiūlymą stoti prie „Teo LT”, kuris dar vadinosi „Lietuvos telekomu”, vairo.
Tada irgi buvo aiškinama, kad bankininką skandinavai pasirinko būtent dėl to, kad jis turi patirties jungiant dideles bendroves.
Norėjo tapti chirurgu
A. Šikšta ne kartą yra minėjęs, kad norėjo būti gydytoju, ypač chirurgu. Tačiau versle atsidūręs 1993-iaisiais, būdamas 25-erių, jame ir liko.
Gerai išmokęs verslo abėcėlę jis atsidūrė iš vystyklų išsinėrusiame bankininkystės sektoriuje. Porą metų A. Šikšta rūpinosi Lietuvos žemės ūkio banko rinkodara.
1997-aisiais jis tapo estų „AS Hansapank” Užsienio ryšių ir tinklo departamento projekto Lietuvoje vadovu. Paprasčiau tariant, jam buvo patikėta 1997 metais įsteigti Lietuvoje „Hansabanką” (dabar – „Swedbank”) – pirmąjį užsienio kapitalo turintį banką nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.
Iškart sulaukė įvertinimo
2004-ųjų sausį A. Šikštą telekomas pasitiko ne itin svetingai.
Ši viena didžiausių šalies bendrovių kūlvirsčia ritosi žemyn.
Tuo metu įmonę ypač spaudė mobiliojo ryšio operatoriai, ėmę mažinti pokalbių tarifus ir pervilioję galybę telekomo klientų.
Bet jau po metų A. Šikšta pateko į Verslo šlovės galeriją. Tuomečius geriausio vadovo rinkimus rengė organizacija „Lietuvos Junior Achievement”.
Tada ir buvo susumuotas pirmasis A.Šikštos derlius: iki 2004-ųjų spalio „Lietuvos telekomas”, palyginti su tuo pačiu 2003-iųjų laikotarpiu, pajamų gavo 0,7 proc. daugiau. Kritimas liovėsi.
Bendrovės pelnas per tą laiką padidėjo daugiau nei du kartus – iki 61 mln. litų.
Išplėtė paslaugų krepšelį
Kai A. Šikšta atėjo į telekomą, bendrovė kone visas pajamas gaudavo iš balso telefonijos paslaugų. Fiksuotasis ryšys bei antrinė „Lintel” įmonė, teikianti informaciją telefonu 118 – toks tebuvo telekomo paslaugų krepšelis.
Dabar „Teo LT” siūlo ir šviesolaidinį internetą, ir skaitmeninės televizijos paslaugas.
Nenuostabu, kad idėjų ir kūrybiškumo bendradarbiams gebantis įpūsti A. Šikšta sulaukė dar vieno įvertinimo už puikią vadybą. 2011-aisiais dienraštis „Verslo žinios” kartu su banku „Nordea” jį išrinko Metų vadovu.
Vengia atvirai bendrauti
A. Šikšta buvo ir išliko vienas paslaptingiausių verslininkų. Jis ne kartą yra sakęs, kad viešumas sukelia daugiau skausmo ir rūpesčių, nei kas nors galėtų įsivaizduoti.
Tačiau žmonėms, kuriems teko su A. Šikšta dirbti, įspūdį paliko jo kūrybiškumas ir žinių siekimas.
Tarp tokių – Vilniaus mokytojų namų direktorė Zita Žepnickienė, pirmoji A. Šikštos viršininkė. Mat 1997-aisiais A. Šikšta Mokytojų namuose dirbo kultūros renginių vadybininku.
„Vaikinas be kompleksų. Paprastas, atviras, be pozos, patikimas, talentingas. Jautrus ir tėvams, ir savo dviem vaikams”, – apie buvusį pavaldinį kalbėjo direktorė.
Jis nesistengia savo darbuotojų pašiepti ar kitaip jų sugniuždyti, bet taikliomis frazėmis priverčia raudonuoti. Taip savo viršininką yra apibūdinęs ankstesnis „Teo LT” atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas.
Gaudavo pavyzdinę algą
Kaip ir dera aukščiausio lygio vadovui, A. Šikštos atlyginimas bendrovėje „Teo LT” buvo įspūdingas. Tiesa, pats jis apie tai daug nekalbėjo.
Tačiau „Snoro” bankroto administratoriaus Neilo Cooperio atlyginimas (100 tūkst. litų per mėnesį neatskaičius mokesčių) buvo nustatytas būtent pagal A. Šikštos algą. Į rankas jis gaudavo apie 80 tūkst. litų.
Laikinai „Teo LT” generalinio direktoriaus postą perėmė bendrovės Finansų tarnybos vadovas Giedrius Vegys.
Neišvengė ir šiokių tokių nemalonumų
A. Šikšta – anaiptol ne šventasis. 2001-aisiais jį persekiojo nemalonumai dėl ankstesnės veiklos.
Jis buvo pripažintas kaltu dėl to, kad „Hansabankas”, kuriam anksčiau vadovavo, nuolat pažeisdavo Pinigų plovimo prevencijos įstatymą.
Vilniaus 2-asis apylinkės teismas tokį sprendimą priėmė išnagrinėjęs tuometės Mokesčių policijos departamento pareiškimą.
Teismas konstatavo, kad A. Šikštos vadovaujamas bankas departamentui per nurodytą laiką nepranešė, jog du Rusijos piliečiai per keletą kartų iš „Hansabanko” sąskaitų grynaisiais pasiėmė apie 6 mln. JAV dolerių.
Anot bankininko, informacija policijai nebuvo laiku pateikta dėl kompiuterių programų klaidos. A. Šikša atsipirko įspėjimu. Įspėjimą už tuos pačius pažeidimus jis buvo gavęs ir 2000-ųjų spalį.
