Lietuvos kino studijos direktorius Ramūnas Škikas tikino, kad pastatas kino studijai nėra būtinas.
Tačiau jis žada, kad visas kino studijos pastatas Bareikiškėse bus pastatytas dar šiais metais. Tuomet kino studija turės 12 tūkst. kvadratinių metrų po stogu ir kelis gražius laukus, tinkamus istoriniams filmams filmuoti, nes juose nėra elektros laidų.
Norėdamas, kad būsimojoje kino studijoje būtų teikiama kuo daugiau paslaugų, R. Škikas leido čia įsikurti Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriui.
Inkubatoriui 25 metams perduota 2 tūkst. kvadratinių metrų, o kino studija tapo viena jo steigėjų. Kiti steigėjai – dvi aukštosios mokyklos, kur mokoma kinui reikalingų profesijų: Muzikos ir teatro akademija bei Dailės akademija.
Vakarų pasaulyje vis populiarėjantys inkubatoriai – vieta jauniesiems menininkams kurti ir pasirengti savarankiškai veiklai.
Kino kūrėjus kviečia telktis
R. Škikas aiškino pats pasikvietęs kino ir televizijos studentus bei rezidentus į Bareikiškes, taip esą siekdamas čia sukurti kuo didesnę kino kūrėjų koncentraciją.
Direktorius neabejoja, kad jaunieji kino kūrėjai greitai suras tuščių nišų ir pradės kurti įmones, galinčias teikti Lietuvoje dar trūkstamas filmų gamybos paslaugas.
„Lietuviška rinka labai maža, darbo nedaug, visi gyvename iš užsienio projektų. O užsienio kino kūrėjams patogu, kai visas paslaugas gali gauti vienoje vietoje”, – svarstė jis.
Jo nuomone, iš to laimės visi: kai vieniems pavyksta gauti užsienio projektą – jie samdo kitus. O tai plečia kino rinką.
Miegamajame filmo nesukursi
Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius šiuo metu yra pati moderniausia vieta filmams kurti.
Tai vienas iš aštuonių Lietuvos meno inkubatorių, kuriems iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų prieš ketverius metus buvo skirta 54 mln. litų.
„Filmus galima kurti ir miegamajame, bet jiems filmuoti, garsinti, montuoti reikia geros įrangos, o ji brangi. Žiūrovas išpaikintas ir jei jam nepasiūlysi bent panašaus į geriausius pasaulio produktus, jis nežiūrės lietuviškų filmų”, – aiškino animacinių filmų režisierius Tomas Mitkus, vilkdamas savo mantą į naująją studiją.
Jis pabrėžė, jog ši vieta skirta ne tam, kad jauni menininkai turėtų brangius žaislus. Nuo šiol jie turės galimybę būti konkurencingesni.
Naktį negali užmigti
Žymūs Lietuvos menininkai naujoje puikiai įrengtoje studijoje galės dirbti tik su sąlyga, kad jų filmus statys jauni kinematografininkai ir patirties dar neturinčios įmonės. Tai vieta jauniems menininkams atsistoti ant kojų.
Čia yra viskas, ko reikia filmui pastatyti, taip pat sukurti televizijos reklamą ir net kompiuterinius žaidimus. Vienu metu inkubatoriuje bus galima kurti penkis filmus. Labai susispaudus – septynis.
„Kas tik ateina pasižiūrėti, iš karto skundžiasi, kad naktį negalėjo užmigti. Tai, ką mums pavyko įsirengti, – kino profesionalų svajonė”, – aiškino naujojo meno inkubatoriaus direktorė Inesa Kurklietytė.
Balso ir dialogo, triukšmo įrašymo, erdvinio kino garso studijos atitinka visus Holivudo standartus. Čia puikiai įrengtos peržiūrų salės su moderniausiais projektoriais, nupirktos profesionalams skirtos filmavimo kameros su naujausios kartos optika.
Studentai visa įranga naudosis nemokamai, o keli šimtai baigusių studijas rezidentų – už nedidelį mokestį. Jis apskaičiuojamas pagal Europos Sąjungoje galiojančią formulę: kuo stipriau menininkas stojasi ant kojų – tuo parama mažėja.
„Studijų metais gaudavome užduotį užlipti ant statinės ir praeiviams įrodyti patį nelogiškiausią teiginį. Būtent taip jaučiausi, kai Ūkio ministerijai įrodinėjau būsimo inkubatoriaus galimybes pritraukti verslo investicijas ir verstis savarankiškai. Bet tai buvo galimybė studentams turėti savo studiją”, – prisiminė I. Kurklietytė.
Metus tyrė skundus
Ši kino studentams ir rezidentams skirta kino studija galėjo atverti duris kur kas anksčiau, bet kone metus įvairiausios instancijos nagrinėjo skundus.
Nuomojančios kino techniką įmonės gąsdino bankrotu, jei toks jaunųjų menininkų inkubatorius pradės veikti.
„Kodėl rašote skundus, užuot rašę projektus?”– stebėjosi režisierė I. Kurklietytė.
Jos tikinimu, konkurencija buvo naudinga: įmonės sukruto rūpintis savo darbuotojais, kad jaunųjų kino pramonė jų nenuviliotų.
Už aštuonis milijonus litų latvių įmonė „Tilts Integrations” įrengė visą studiją ir direktorei įteikė raktą. Nevėlavo nė vienos dienos.
2 tūkst. kvadratinių metrų patalpos perduotos pagal panaudos sutartį 25 metams. I.Kurklietytės tikinimu, per tą laiką pasensta net moderniausia įranga.
Statybininkams nereikia milijonų
Per patį ekonomikos sunkmetį Dailininkų sąjunga šešis kartus skelbė konkursą beveik už 6 milijonus litų įrengti menų inkubatorių „Meno uostas”. Tačiau neatsirado nė vienos statybų įmonės, kuri norėtų šiuos pinigus uždirbti. Kiekvieną kartą visi konkurso dalyviai nurodydavo didesnę kainą, nei Dailininkų sąjunga pajėgi mokėti.
2011 metais darbų apimtis buvo sumažinta, nutarta neremontuoti administracinio pastato. Tik tuomet nedidelė rangos įmonė laimėjo viešųjų pirkimų konkursą. Ji savo paslaugas įvertino beveik 7,5 milijono litų.
Dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė neįsivaizduoja, kur gauti beveik 2,5 milijono litų – tiek išaugo projekto kaina. Bankai atsisakė duoti paskolą. Dailininkų sąjunga paprašė Ūkio ministerijos paramos. „Mes neverslūs. Darėme daug klaidų ir mūsų situacija nepavydėtina”, – aiškino ji.
Buvusiame Skulptūros ir viražo centre turėjo įsikurti apie 40 dirbtuvių, kurias, kaip ir įrangą skulptūroms ir vitražams kurti, jauni menininkai galėtų pigiai išsinuomoti ilgesniam ar trumpesniam laikui, taip pat erdvi parodų salė.
Sujungė meną, verslą ir visuomenę
Rita Armonienė
Ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktorė
„Visoje Lietuvoje šiuo metu įgyvendinami aštuoni menų inkubatorių projektai.
Tai puiki galimybė padėti menininkams, kurie nėra verslininkai, suteikti sąlygas kurti, demonstruoti ir realizuoti savo darbus. Menų inkubatoriuose sujungiamas menas, verslas ir visuomenė: meno atstovai įgyja verslumo įgūdžių, o visuomenė skatinama labiau domėtis menu ir meno projektais.
Menų inkubatoriai kūrybinio verslo atstovams ne tik nuomoja patalpas, kompiuterius, įrenginius, technologijas, bet ir įtraukia visuomenę į kultūrinį gyvenimą: organizuoja įvairius renginius, parodas. Šie renginiai tampa ir turistų traukos objektu.
Kalbėti apie tai, ar šie projektai pateisino lūkesčius, dar šiek tiek anksti, nes tik šių metų vasario 12 d. buvo užbaigtas pirmasis menų inkubatoriaus projektas – Telšių menų inkubatorius.”
