Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (VMPSC) teritorija mena dar tuo laikus, kai Vasaros gatvėje buvo įsikūrusios turtingų vilniečių vasaros rezidencijos.
Nors judri gatvė vos už kelių šimtų metrų, ligoninės teritorijoje, priklausančioje vaizdingam Sapiegos parkui, negirdėti jokio miesto triukšmo.
Sunkmetis sumaišė kortas
Dažnas čia užklydęs, ko gero, pagalvoja – tikras rojus būtų gyventi tokioje gražioje vietoje visai netoli miesto centro.
Panašiai per patį statybų įkarštį 2006–2007 m. manė ir tuometinė sostinės valdžia, ir verslininkai, planavę dalį VMPSC teritorijos užstatyti prabangiais kotedžais.
Tačiau sunkmetis tokius planus stipriai pakoregavo. Iš naujų statybų planavusi uždirbti ir plėstis garsi ligoninė dabar privalo verstis savarankiškai, nors miesto valdžia vėl pradėjo galvoti apie statybas jos valdose.
Viduje – gūdus sovietmetis
Kas darosi VMPSC palatose ir kokiomis sąlygomis čia gydomi ligoniai, žino tik ligoninės personalas ir turintys teisę lankyti savo artimuosius. Pašaliniams durys į ligonės skyrius užrakintos keliomis spynomis.
Tačiau pasivaikščiojus po Gerontopsichiatrijos korpusą susidaro įspūdis, kad laiko mašina atgal nubloškė maždaug trisdešimt metų.
Koridoriai primena apšiurusias sovietmečio ligonines, seniai nemačiusias remonto, kabinetai, skirti procedūroms, taip pat su sovietmečio laikų atributika, panašesni į kokias nors jau nenaudotinas patalpas, bet ne į medicinos įstaigą.
Dažname kalėjime vaizdas kur kas geresnis.
Palatose trūksta oro
Neseniai VMPSC lankęsi miesto tarybos Sveikatos komiteto atstovai „Sostinei” pasakojo, kad Gerontopsichiatrijos skyriuje yra palatų, kuriose guli net po šešis ligonius.
Kiti du pastato aukštai, kuriame įkurdintas šis skyrius, skirti ne pacientams, o personalui.
„Galėtų personalas pasispausti, kad likimo nuskriausti žmonės negulėtų lyg kalėjime po šešis”, – piktinosi sąlygomis komiteto narė Rūta Vanagaitė.
Ją stebino ir tai, kad kitame sename ligoninei priklausančiame pastate, kur įsikūręs Ribinių būsenų skyrius, vienoje palatoje guli net po dešimt ligonių: „Palatose visiškai nėra kuo kvėpuoti, o į šį skyrių juk atvežami ir jauni žmonės, kurie bandė žudytis.
Tokioje atmosferoje ir aplinkoje ant gyvenimo bedugnės atsidūrusių žmonių būklė tik dar labiau pablogėja.”
Vadovai įsikūrę šiuolaikiškai
Kaip diena ir naktis nuo Gerontopsichiatrijos ir Ribinių būsenų skyrių skiriasi ligoninės korpusas, kuriame įsikūrusi jos administracija.
Čia – šiuolaikiškai suremontuotose patalpose – odiniai baldai, sienas puošia paveikslai, o koridoriuje jaukumo suteikia didžiulis akvariumas.
Iš ligoninės vadovo Martyno Marcinkevičiaus kabineto langų su didžiule terasa atsiveria nuostabus vaizdas į mišką.
Pasak M. Marcinkevičiaus, dabartinį administracijos pastatą, kuriame įkurdinta ir keletas ligoninės skyrių, pavyko suremontuoti po to, kai savivaldybė prestižiniame Vilniaus Žvėryno rajone pardavė ligoninei priklausiusius du pastatus.
„Už gautus pinigus mums pavyko suremontuoti tris ligoninės pastatus. Kitiems pinigų neužteko.
Be to, šiuo metu nesuremontuotų pastatų rekonstrukcijai sutrukdė ir tai, kad jie įtraukti į paveldosaugos objektų sąrašą”, – aiškino M.Marcinkevičius.
Reikia padalinti žemę
M. Marcinkevičius patvirtino, kad kai kurių ligoninės skyrių palatose guli ir po dešimt, ir po šešis ligonius.
„Mūsų ligoniai turi būti nuolatos stebimi. Mes neturime sąlygų jų suguldyti į dvivietes ar vienvietes palatas ir prie kiekvienos pastatyti po prižiūrėtoją. Todėl ūmių susirgimų skyriuje yra ir dešimtviečių palatų, stebimų dieną ir naktį”, – sakė M. Marcinkevičius.
Jis prisipažino laukiąs, kol savivaldybė nuspręs, kada ligoninės teritorija bus padalinta, parduoti seni pastatai ir dalyje jos prasidės naujos statybos.
Tokiam planui šiuo metu trukdo tai, kad nesutvarkyta žemės dokumentai. O tai gali užtrukti.
Miesto vicemeras Jonas Pinskus, atsakingas už miestui pavaldžias medicinos įstaigas, „Sostinei” sakė, kad buvo pasikvietęs pokalbio M. Marcinkevičių.
„Su ligoninės vadovu kalbėjomės, kaip būtų galima pagerinti pacientų gydymo sąlygas. Taip pat buvo aptarti ligoninės rekonstrukcijos planai.
Tačiau naujos statybos bus galimos tik po to, kai atliksime žemės padalijimą ir bus parduoti paveldosauginiai pastatai”, – sakė J. Pinskus.
