Sausį V. Mazuronis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir paragino užtikrinti, kad neteisėtų statybų atvejais prokurorai ne tik siektų panaikinti neteisėtai išduotus dokumentus, bet ir reikalautų, jog išdygę statiniai būtų griaunami.
Kaip tokių statybų pavyzdžius ministras paminėjo Šventojoje iškilusį daugiaaukščių namų kompleksą „Elija” ir poilsio namus Palangoje, A. Mickevičiaus gatvėje.
Tačiau dėl jų pareikšti prokurorų ieškiniai stringa teismuose. Maža to, siekis nugriauti teisėtai pradėtus statyti ir butais jau parduotus pastatus iš valstybės pareikalautų milijonų litų kompensacijų.
Kilo įtarimų dėl aukščio
Palangos centrinėje dalyje, netoli J. Basanavičiaus gatvės, stovinti sovietų okupacijos laikų silikatinių plytų poilsinė „Kastytis” buvo pradėta rekonstruoti 2007 metais.
Perstatytame pastate bendrovė „Rovanta” įrengė 48 butus, kurie dar vykstant statyboms buvo pradėti pardavinėti.
Prabėgus dvejiems metams nuo statybos pradžios prokuratūrai kilo įtarimas, kad rekonstruoti poilsio namai yra didesni ir aukštesni nei iki tol buvęs pastatas.
Pagal Palangos centrinės dalies detalųjį planą, šiame sklype nebuvo galima didinti pastato aukščio, sklypo užstatymo ploto ir tankumo.
Prokuratūra teismo paprašė panaikinti statybų dokumentus, o statytojus įpareigoti pastatą sumažinti.
Reikėtų nuardyti vieną aukštą ir dalį pastato nugriauti.
Ekspertai viską paneigė
Teigdami, kad statinys yra aukštesnis, prokurorai rėmėsi tuo, kad buvę dviejų aukštų poilsio namai po rekonstrukcijos virto dviejų aukštų statiniu su papildomu mansardiniu aukštu.
Tačiau kiek metrų nauja statyba viršijo leidžiamą pastato aukštingumą, prokurorai patys pasakyti negalėjo.
Teismo paskirtas statybos ekspertas nustatė, kad buvusio „Kastyčio” poilsio namų aukštis siekė beveik 10 metrų: jie buvo beveik 40 centimetrų aukštesni nei dabar. Maža to, paaiškėjo, kad ieškinyje atsakovai nepagrįstai kaltinami didesniu sklypo užstatymu.
Skaičiuodama užstatymo tankumą prokuratūra įvertino tik pagrindinį buvusių poilsio namų pastatą.
Tačiau tuomet šalia šio pastato buvo nemažai pagalbinių statinių – pavėsinė, šašlykinė, baseinas.
Ekspertas pateikė išvadą, kad anksčiau buvo užstatyta didesnė sklypo dalis nei dabar.
Tektų nugriauti butus?
Teisme pradėjus svyruoti prokuratūros pozicijoms, jos atstovai pritarė pernai balandžio mėnesį Vyriausybės pasiūlytai taikos sutarčiai.
Tačiau jai prieštarauja Kultūros paveldo departamentas, kurio saugomoje urbanistinėje teritorijoje pastatyti šie poilsio namai.
Paveldosaugininkai reikalauja sumažinti pastato tūrį. Kitaip tariant, dalį jo paprasčiausiai nugriauti.
Poilsio namus rekonstravusi „Rovanta” teigia, kad sumažinti pastatą nerealu, nes visi butai parduoti. Kai kuriuose jau seniai gyvena žmonės ir moka komunalinius mokesčius.
Bendrovė pasiūlė keletą išeičių, kaip būtų galima pertvarkyti pastato fasadą, kuris vizualiai sudarytų mažesnio pastato įspūdį.
Tačiau Kultūros paveldo departamentas šiuos pasiūlymus atmetė, o be paveldosaugininkų pritarimo taikos sutartis nebus pasirašoma.
Ardyti neturi pinigų
Ekspertai apskaičiavo, kad, norint nugriauti dalį pastato pagal prokurorų pageidavimą, tektų sunaikinti 21 butą. Šie darbai papildomai kainuotų per 3 mln. litų.
Maža to, „Rovanta” yra bankrutuojanti įmonė, kurios skolos ir taip siekia beveik pusketvirto milijono litų.
Kreditorių perimtos įmonės bankroto procesą administruojantis Klaipėdos administratorių biuro vadovas Tomas Malinauskas teigia, kad pastato sumažinimo darbams reikalingų lėšų įmonėje nėra.
Be to, prie griovimo darbų kainos reikėtų pridėti kompensacijas savo turto galintiems netekti savininkams.
Jas privalėtų mokėti valstybė, nes poilsio namų rekonstrukcija buvo pradėta gavus reikalingus leidimus iš visų valstybės institucijų.
Prokurorų ieškinį atmetė
Dar keistesnė padėtis Šventojoje. Aplinkos ministras V.Mazuronis viešai pareiškė, kad devynių aukštų „Elijos” komplekso pastatai turėtų būti sumažinti iki penkių aukštų.
Norint tai padaryti, iš pradžių reikėtų, kad teismas šią statybą pripažintų kaip neteisėtą ir panaikintų kvartalui statyti išduotą statybos leidimą.
Tačiau praėjusių metų gruodžio pabaigoje Klaipėdos apygardos administracinis teismas atmetė prokuratūros prašymą panaikinti „Elijos” komplekso detalųjį planą bei statybos leidimą ir šią administracinę bylą iš viso nutraukė.
Tiesa, taškas dar nėra padėtas: šią teismo nutartį Klaipėdos apygardos prokuratūra apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui.
Savininkų – daugiau nei 100
Į prokurorų nemalonę patekęs Palangos verslininkas Vaidas Šimaitis tvirtina, kad aplinkos ministro V.Mazuronio siekis „Elijos” pastatus sumažinti iki penkių aukštų yra neįgyvendinamas.
Prieš metus tai pačiai ministerijai pavaldi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos komisija keturis komplekso pastatus pripažino tinkamais naudoti.
Šių pastatų apartamentai jau yra parduoti daugiau nei šimtui savininkų, kurie yra sumokėję pinigus.
„Ar ministras įsivaizduoja, kokio dydžio kompensacijas valstybė turėtų sumokėti savininkams, jeigu būtų užsispirta griauti viršutinius aukštus?” – klausė verslininkas.
Prisidirbo parodoje
Praėjusių metų pabaigoje dėl Šventojoje pastatyto „Elijos” kvartalo Vyriausybėje jau buvo parengtas taikos sutarties projektas.
Jam yra pritarusi ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri iš esmės atsiėmė visus priekaištus.
Tačiau taikos sutarčiai prieštarauja prokurorai.
Jų teigimu, 9 daugiaaukščius namus pastatyti leidęs detalusis planas pažeidė dar sovietmečiu parengtą Palangos generalinį planą, kuris jau seniai nebegalioja.
V.Šimaitis prisiminė, kad visos bėdos prasidėjo paviešinus planus šioje teritorijoje statyti didelį vandens pramogų parką.
„Tuo metu, kai visi komplekso pastatai jau buvo seniai pastatyti, vienoje turizmo parodoje buvo viešai pristatytas apie 2 mln. litų kainavęs būsimo vandens pramogų parko techninis projektas.
Būtent tuomet į Šventąją ėmė važiuoti įvairios komisijos ir aikčioti, kaip kompleksas čia užgožė kraštovaizdį”, – pasakojo V.Šimaitis.
Kaltininkus išgelbės senaties terminas
Byloje dėl „Elijos” atsakovė yra Palangos savivaldybė. Jos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas teigė, kad vargu ar gali būti įgyvendintas ir dar vienas ministro noras.
V.Mazuronio manymu, pasibaigus teismų procesams prokurorai turėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus valstybės tarnautojus, kurie prisidėjo priimant neteisėtus administracinius aktus.
„Visos valstybės institucijos „Elijos” komplekso statybą palaimino prieš 5–6 metus. Pirmiausia reikia sulaukti, kol teismas pasisakys apie statybos dokumentų teisėtumą.
Tai užtruks ne vienus metus, tad dėl valstybės tarnautojų veiksmų bet kuriuo atveju bus suėjęs senaties terminas”, – aiškino juristas.
