Kompiuterio, planšetės ar elektroninės skaityklės ekrane skaitomų knygų pranašumai akivaizdūs: interaktyvumas, ekologiškumas, galimybė tekstą papildyti vaizdais bei garsais, paprastesnis ir kur kas greitesnis platinimas, galiausiai – žemesnė kaina.
Tačiau daugelyje interneto technologijų sričių pirmaujančioje Lietuvoje, lietuviškų elektroninių knygų – ne taip ir daug. Apie to priežastis, apie virtualios erdvės pavojus ir pagundas autoriams, pokalbis su Lietuvos Konstituciją planšetiniams kompiuteriams išleidusiu informacinių technologijų specialistu Marku Marcinkevičiumi.
- Rašytojai ir leidėjai neretai vis dar įtariai žvilgčioja į moderniųjų technologijų pusę. Drąsesnieji dar tik žengia pirmuosius žingsnius elektroninių knygų rinkoje. Tad kas paskatino imtis tokios eksperimentinės veiklos, kaip elektroninė leidyba?
- Elektroninės knygos – mano hobis. Jomis užsiimu laisvalaikiu. Dirbdamas IT sferoje paskutiniu metu daug dėmesio skyriau „Apple“ kompanijos produktams ir labai sudomino „iBookstore“ galimybės, prieinamumas bei paprastumas. Taigi, išleidau Lietuvos Respublikos Konstituciją „iPad“ planšetiniams kompiuteriams, o vėliau kilo mintis padirbėti ir su kitomis elektroninėmis knygomis.
– Kodėl Lietuvoje elektroninės knygos vis dar nėra populiarios? Galbūt žinote statistiką, kiek tokių knygų yra išleista bei planuojama išleisti artimiausiu metu?
- Populiarumas yra labai sąlyginė sąvoka. Jis susideda iš tam tikrų dalykų: patogumo, kainos įvertinimo, noro tausoti gamtą, logistikos, prieinamumo, jau nekalbant apie tai, kad knyga yra interaktyvi, su vaizdo klipais. Tokias knygas skaityti tikrai daug maloniau. Nenorėčiau sutikti, kad elektroninės knygos Lietuvoje nėra populiarios. Tiesiog šiuo metu dar nėra didelio jų pasirinkimo.
Žinoma, yra žmonių, kurie mėgsta popierines knygas ir yra įsitikinę, kad jokia elektroninė knyga jų nepakeis. Manau, jaunimas galvoja kitaip. Gyvename IT amžiuje – viskas sukasi milžinišku greičiu, keičiasi.
Čia kaip versle – jeigu nespėsi persiorientuoti, rezultatas bus blogas ir gali baigtis bankrotu. Man labai keista, kad kažkas vis dar trukdo mums judėti į elektroninę erdvę.
Aišku, reikia kalbėtis su leidyklomis – jos čia groja pagrindiniu smuiku, bendradarbiauja su autoriais. Popierinės knygos kažkam, matyt, vis dar naudingesnės. Tačiau pati ekonomika ir rinka artimiausiu metu tai turėtų pakeisti.
Kartais specialiai užsuku į knygynus pažiūrėti, kokios knygų kainos. Baugu – naujienos kainuoja po 40–80 litų. Man tai atrodo labai brangu. Tikrai nepirkčiau knygos už tokią kainą. Kai kūriau elektroninę D. Dargio knygos versiją, pasakiau – ši knyga bus interaktyvi ir, pagrindinė sąlyga, pigesnė negu popierinė. Tai ir įgyvendinome.
Paklauskite savęs, kokią knygą pirktumėte: žymiai pigesnę, įsigyjamą akimirksniu, niekur neinant iš namų ir visada esančia po ranka savo planšetiniame kompiuteryje, ar brangesnę, naikinančią medžius bei apsunkinančią kelionėse? Nepamirškite, kad savo kompiuteryje galite laikyti šimtus knygų ir keliaudami mėgautis bet kuria jų.
– Neseniai pristatėte elektronines knygų „Tikroji Daktarų istorija“ bei „Kruvinasis mafijos maršrutas“ versijas.
- D. Dargio knygos su integruotais unikaliais video siužetais, interviu su autoriumi garso įrašais, yra mano pirmosios elektroninės interaktyvios knygos. Šiuo metu dėl labai įdomios knygos kalbamės su viena JAV autore.
Ji norėtų, kad išleisčiau jos kūrinį, pavadintą „Magicians in Need of Magic: A Spiritual Plunge into Ordinary Existence“. Planuojame, kad pirmiausia jis pasirodytų anglų kalba, o vėliau – ispanų ir rusų kalbomis. Ateityje galbūt dar išleisime ir lietuvių kūrinių.
– Lietuvių autorių elektroninės knygų versijos dažniau perkamos užsienyje ar Lietuvoje?
- Knygos skirtos visiems, tačiau, kiek matau pagal statistiką, nemažai jų įsigyjama Jungtinėje Karalystėje, JAV ir kitose šalyse. Tai dar kartą parodo elektroninių leidinių privalumą – nemažai lietuvių gyvena užsienyje ir sugalvoję įsigyti knygą jie nevažiuos specialiai į Lietuvoje esantį knygyną. Tad elektroninės knygos yra labai patogi, visame pasaulyje prieinama alternatyva.
– Kokios elektroninės leidybos tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje?
- Kalbant apie pasaulines tendencijas, manau, kad elektroninės knygos tikrai pirmauja. Skaitytojams prieinamos beveik visų „bestselerių“ elektroninės versijos.
Pabandykite atrasti nors vieną populiariausią 2011 ar 2012 metų knygą, kuri neturėtų savo elektroninės versijos! Užsienio leidyklos pradeda įvertinti, kiek kainuoja spausdinimas, logistika, saugojimas ir t.t.
Sutinku, kad Lietuvoje tokių knygų atsiradimą apsunkina autorinių teisių klausimai, vertimai ir daug kitų dalykų, kurie gali stabdyti procesą. Lietuvos rinka labai maža, tačiau tikiu, kad artimiausiu metu situacija keisis. Bent jau aš bandysiu ją keisti.“
– O kodėl autoriai turėtų norėti leisti savo knygų elektronines versijas? Tai finansiškai naudinga? O gal tiesiog neišvengiama, žvelgiant į ateitį?
- Man susidarė įspūdis, kad autoriai ne visada įsigilina į sutarčių su leidyklomis objektą. Nenorėčiau daug komentuoti, bet autorius ir pats turėtų pasverti kokias teises, kuriam laikui turėtų perleisti. Laikai keičiasi, reikia pagalvoti, koks kelias iki skaitytojo yra patogesnis ir greitesnis. Manau, kiekvienu atveju reikėtų pasitarti ir su elektroninių knygų integratoriais.
Yra daug atvejų, kuomet galima, net reikia, dirbti su leidyklomis, o kada galima apsieiti ir be jų paslaugų.
– Ko reikia, kad toks knygų formatas sudomintų daugiau mūsų šalies skaitytojų?
- Lietuvoje jau yra nemažai elektroninių knygų ir jų tik daugės, nes technologijos tobulėja. Manau, pagrindinis variklis šiuo atveju yra kainų konkurencija. Kai elektroninė knyga bus ženkliau pigesnė už popierinę, kai žmonės ims tausoti gamtą, tikėsis interaktyvumo, nenorės užkrauti savo namų popierinėmis knygomis, tuomet bus įvertinta, kad popierinės knygos savikaina, lyginant su elektronine jos versija, yra nekonkurencinga. Neabejoju, kad tai įvyks artimiausiu metu.“
– Tačiau patirtis rodo, kad viskas, kas atsiduria internete, galiausiai būna pavogta. Kaip saugomasi nuo to?
- Tai ne reklama, tačiau, pavyzdžiui, „Apple“ kompanijos produktai padeda to išvengti. Kas naudojasi „iBookstore“ puikiai žino – nusipirktos elektroninės knygos negalėsi niekam perduoti ar perleisti. Be abejo, kai kuriais formatais atsisiųstos knygos toliau plinta ir plis nelegaliai. Žinau, kur ir kaip tai vyksta.
Viskas priklauso nuo pasirinktos platformos ir sprendimų. Mačiau, kad daugelis Lietuvos leidyklų savo svetainėse jau bando pardavinėti elektronines knygų versijas.
Įdomu, kokiu formatu jas galima parsisiųsti ir kokios apsaugos priemonės nuo kopijavimo yra taikomos. Galbūt jas legaliai įsigyja tik keletas pirkėjų, o vėliau jų niekas nebeperka, nes galima nemokamai galima parsisiųsti iš interneto? Galbūt tai ir yra pagrindinė problema, neleidžianti vystytis elektroninei knygai? Artimiausiu metu žadu tuo pasidomėti labiau.
***
Savo ruožtu norėtume pateikti patarimą lietuvių rašytojams, nedrįstantiems platinti savo knygų elektroninių versijų, nes elektroninėje erdvėje žmonės nelinkę mokėti už pirkinį daugiau negu 10 Lt. Ir nereikia! Juk galima pasinaudoti „Amazon.com“ elektroninių knygų parduotuvės „Kindle“ patirtimi.
Pirmąją daugelio pačių rašytojų ten platinamų romanų dalį beveik visuomet galima atsisiųsti nemokamai. Jų atsisiunčiama daug, o jei knyga parašyta gerai, įsijautęs pirkėjas noriai moka už antrą dalį. O kas sakė, kad dviejų tomų popierinis romanas elektroninėje erdvėje negali būti padalintas į keturias dalis?
