Nors neturi nei architekto, nei dizainerio diplomo, dėl to Elžbieta nesuka sau galvos. Darbo ji turi per akis, o visi užsakovai, kuriems ji sukūrė namus, yra patenkinti rezultatu. Ar dar ko reikia?
Tiesa, į talką jos nekviečia žmonės, kurie nori gyventi moderniuose namuose. Elžbietai labiausiai prie širdies romantiški interjerai su daug nėrinių, dekoratyvinių pagalvėlių, servetėlių, žvakidžių ir žydinčių gėlių. Savo braižo ji nedrįsta vadinti Provanso stiliumi, bet vienas populiariausių pasaulyje interjero stilių – jos mėgstamiausias. Tad apie savo sukurtus interjerus ji sako: „Panašu į Provansą.”
Stilius – iš tėvų namų
E.Skunčikienės vaikystė prabėgo mediniame name su daug senų baldų, paveikslų ir antikvarinių indų, todėl palikusi tėvų namus sostinės Žvėryno rajone manė gyvensianti tik minimalistiniu stiliumi įrengtuose namuose. Tačiau tokiuose trumpai ištvėrė, „nes jausmo ten nebuvo”.
Ir kaip ji niršo, kai jau su sutuoktiniu nutarė įsigyti namą, kuris – kaip tyčia – taip pat buvo įrengtas moderniai. Bet namas gerame rajone, patogus gyventi, tad negi purkštausi dėl interjero, jį visada galima pakeisti.
Be to, Elžbieta laukėsi pirmagimio, tad apie rimtus perversmus namuose net negalvojo. Ji nutarė užsiimti širdžiai mielais darbeliais.
Atidariusi interjero aksesuarų parduotuvę įniko dar ir mokytis dekupažo. Nauja veikla taip užbūrė moterį, kad, per metus kone tobulai įvaldžiusi šią techniką, ėmėsi pati rengti kursus. Norinčiųjų išmokti piešiniais dekoruoti įvairius daiktus netrūko, o Elžbieta per mėnesį netikėtai pradėjo uždirbti po 10 tūkst. litų.
Tada namuose ji pradėjo kaupti gražius daiktus: vienus pati sendino ir dekoravo, kitų užklydusi į kokią jaukią parduotuvę įsigydavo. Per porą metų smulkmenų tiek prisikaupė, kad tapo aišku – laikas keisti namus.
Kad dar kartą įsitikintų, jog nori tik romantiško interjero, Skunčikai kelioms savaitėms išvyko į čiobreliais ir levandomis kvepiantį Provansą. Ten patiko viskas: kelių kambarių viešbučiai, kavinukės, parduotuvės, turgūs, autobusų stotelės, aikštės, žmonės, maistas ir spalvos.
Perversmas per savaitgalį
Grįžę namo pirmiausia puolė nuo langų plėšti žaliuzių, o vietoj jų suplevėsavo lengvos natūralių audinių užuolaidos.
Į talką pasikvietę uošvius, savo miegamąjį sutuoktiniai neatpažįstamai pakeitė per vieną savaitgalį.
Sienos buvo išklijuotos gėlėtais apmušalais, lovos spinteles ir veidrodžio rėmą Elžbieta pasendino per porą valandų, iš mamos namų atsivežė nėriniuotų pagalvių užvalkalų, o ant šviestuvų užmovė naujus gaubtus.
Elegantiška balta lova iš „Ikea” atkeliavo kiek vėliau.
Po truputį Elžbieta atnaujino ir kitus kambarius. Šiuo metu eilės laukia virtuvės baldai, ir tai bus kone didžiausia investicija keičiant 150 kv. metrų namo išvaizdą.
Nesibodi jokio užsakymo
Kas sena, tas žavu. Tai Provanso šūkis, todėl norintiems panašaus stiliaus namų Elžbieta pataria pirmiausia pasirausti mamos ar močiutės sandėliukuose, jei tokių nėra – aksesuarų pataria ieškoti sendaikčių parduotuvėse ar tiesiog prekybos centruose. Nuostabių dalykų yra interjero smulkmenų parduotuvėse, tik ten viskas kainuoja keliskart brangiau.
„Tarp mano užsakovų nėra labai turtingų žmonių, todėl taupau jų pinigus. Jei galiu rasti audinio užuolaidoms už 200 litų, tikrai nepirksiu už 1000 litų”, – sako E.Skunčikienė. Nė nuo vieno užsakovo ji neslepia, kad yra savamokslė interjerų kūrėja.
Ar ją samdo žmonės, kurie nori gražių namų, bet negali tam skirti pakankamai pinigų? „Būtent. Todėl jau per pirmą mūsų susitikimą labai tiksliai išsiaiškinu, kokią sumą jie skirs interjerui ir kaip greitai nori jį įrengti”, – sako dekoratorė, jau sukūrusi apie trisdešimt privačių interjerų.
Kartais ji važiuoja pas žmones vos vienos konsultacijos. Norintiems pataria, kaip atnaujinti namus, ką juose pakeisti, kokius baldus įmanoma prikelti naujam gyvenimui. Už tokius vizitus moteris dažnai net neima atlygio. Kaip?! Juk ji aukoja savo laiką ir degalai kainuoja?
„Nenoriu, kad viskas mano darbe būtų skaičiuojama kvadratiniais metrais ir jų įkainiais, – šypsosi. – Ir dar žinau, kad geri darbai nelieka nepastebėti.”
Būna, kad pasikvietę žmonės prašo, pavyzdžiui, už kokius tris tūkstančius litų atgaivinti namus. Daugumai interjerų kūrėjų toks prašymas nuskambėtų kaip įžeidimas. O Elžbieta imasi darbo, karūna nenukrinta. Žmonėms jaukesniuose namuose pagerėja gyvenimo kokybė, neabejoja ji.
Ką įmanoma už tiek padaryti? Perdažyti sienas ar išklijuoti jas tapetais, pakeisti minkštų baldų audinius, pakabinti naujas užuolaidas, įrėminti nuotraukas, nusipirkti bent vieną toršerą, įsigyti žvakidžių ir gyvų gėlių.
Vasarą jų galima prisiskinti pievose, o žiemą už kelis litus nusipirkti bet kuriame prekybos centre.
Elžbietos patarimai, kaip sendinti baldus
Paprasčiausias būdas, kurį galima pavadinti pratrynimu. Tamsios spalvos baldas nudažomas šviesiai specialiais dažais. Kai dažai išdžiūsta, briaunas reikia pašveisti švitrine kempinėle (arba popieriumi) – tuomet gražiai išryškėja tamsi spalva ir daiktas atrodo elegantiškai senstelėjęs.
Antras būdas irgi gana paprastas. Tamsaus baldo briaunas ir kampus reikia ištrinti vašku (tinka ir žvakė), tada nudažyti šviesiais dažais, o kai šie išdžiūsta, vaškuotas vietas pašveisti švitriniu popieriumi. Atrodo, tarsi dažai būtų nubyrėję dėl baldo ilgaamžiškumo.
Trečias būdas truputį sudėtingesnis – kai daiktus sendinamas specialiu laku. Baldą reikia ištepti vadinamuoju sendinamuoju laku, kai jis gerai išdžiūsta, uždažyti šviesiais dažais. Dažai reaguoja su laku ir sutrūkinėja. Atrodo išties įspūdingai. Tačiau prieš taip sendinant baldą patartina laką su dažais išbandyti ant nedidelio paviršiaus.
Visais išvardintais atvejais galima daryti ir atvirkščiai – jei norite tamsaus baldo, reikia pasidaryti šviesų pagrindą.
Provanso interjero ypatumai
Spalvos: pieno, balta, gelsva, rožinė, alyvuogių žalumo ir levandų violetinė.
Grindys: medinės arba išklotos plytelėmis.
Sienos: nelygi faktūra, gėlėti tapetai.
Baldai: kuo senesni – tuo geriau, dirbtinai pasendinti, apibrūžintais kampais – puikiai tinka.
Virtuvė: svarbiausias jos akcentas – indauja, kurioje surikiuoti gražiausi šeimos indai.
Detalės: veidrodis senoviniais rėmais, toršerai, didelis sietynas, nėriniais puoštos staltiesės, servetėlės, dekoratyvinės pagalvėlės, žvakidės, įrėmintos nuotraukos, gėlių puokštės.
Užuolaidos: kuo paprastesnės, natūralių audinių baltos arba pastelinių spalvų.
