Į Vyriausybę susirinkę savivaldybių merai su premjeru tarėsi, ką daryti, kad įstrigęs daugiabučių atnaujinimo procesas pajudėtų iš mirties taško.
Visi sutinka, kad reikia ką nors keisti, tačiau kokių veiksmų imtis, nesutariama. Maža to, dalis merų skeptiškai vertina siūlymą leisti savivaldybėms skolintis pinigų renovacijai.
Siūlo rėžti kompensacijas
Daugiausia iš didmiesčių už šilumą mokančio Kauno meras Andrius Kupčinskas įsitikinęs, kad renovacija pajudės tik tuomet, jeigu bus atsisakyta mokėti kompensacijas už šildymą tiems, kurie nenori atnaujinti savo būstų.
Laikinojoje sostinėje kompensacijas gauna apie 20 proc. daugiabučių namų gyventojų. Tiesa, Kaune jau atrinkta 120 namų, kuriuos ketinama atnaujinti pirmiausia. Tačiau reikia, kad tam pritartų didžioji dalis gyventojų.
Optimizmu netryško ir Klaipėdos vadovas Vytautas Grubliauskas. Jis nemano, kad Vyriausybės pasiūlyta tvarka atriš rankas savivaldybėms. „Norų keistis yra, bet instrumentų nepakanka”, – sakė uostamiesčio meras.
Pasak jo, Klaipėda – išskirtinis miestas dėl tenykščių oro sąlygų, todėl ten namai turėtų būti renovuojami kiek kitaip nei kitur.
Nuomonės – skirtingos
Vyriausybės pasiūlytą modelį gyręs Vilniaus meras Artūras Zuokas irgi mano, kad priverstinis renovavimas – geriausia išeitis. Nenorintys to daryti gyventojai turėtų netekti kompensacijų už šildymą.
Sostinėje jau atnaujinta apie 80 namų, bet eilės laukia dar 2 tūkstančiai daugiabučių.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų vadovas Ričardas Malinauskas Vyriausybės pasiūlymuose kol kas neįžvelgė naujovių.
„Vis tiek reikės daugumos gyventojų sutikimo. Mūsų teisininkai persvarstė siūlymus ir nerado nieko, kas savivaldybei suteiktų daugiau įgaliojimų”, – teigė meras.
Jo nuomone, kol bus palikta teisė gyventojams patiems nuspręsti dėl renovacijos, tol šis procesas nejudės.
Stringa net Visagine
R.Malinausko teigimu, nauja tvarka naudingiausia trims savivaldybėms, kurios gauna paramos namams atnaujinti iš Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo fondo.
„Kitų miestų bėdų tai neišspręs”, – sakė R.Malinauskas. Jo nuomone, valstybė turėtų padidinti savo finansuojamą projektų dalį nuo 30 iki bent 40 proc.
Ignalinoje, Zarasuose ir Visagine jau atrinkti namai, kuriuos nuspręsta atnaujinti.
Tenykščiams projektams suteikta didesnė parama iš IAE fondo – iš viso finansuojama net iki 80 procentų projektų vertės. Tiesa, kliūčių gali kilti ir ten.
„Iš 59 daugiabučių tik dešimties namų gyventojai sutinka, kad jų būstas būtų renovuojamas”, – „Lietuvos rytui” pripažino Visagino merė Dalia Štraupaitė.
Vilios gerais pavyzdžiais
Premjeras A.Butkevičius mano, kad savivaldybių vadovai be reikalo nusiteikę skeptiškai: esą nauja tvarka turėtų duoti vaisių. Jis įsitikinęs, kad jokios prievartos nereikia.
„Būtina atsižvelgti į daugumos gyventojų norus.
Bet kai jie pamatys gerų pavyzdžių, tada ir patys kreipsis prašydami apšiltinti jų namus”, – aiškino premjeras, anksčiau pažadėjęs per šiuos metus atnaujinti apie 700 daugiabučių.
Sprendimas – pavasarį
Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti Vyriausybės sukurtą naują daugiabučių renovavimo tvarką: paskolas namams atnaujinti galės imti ne tik gyventojai, bet ir savivaldybės.
Be to, savivaldybės turėtų įpareigoti namų, kuriuose viršyta maksimali šilumos suvartojimo norma, gyventojus per dvejus metus rekonstruoti šildymo ir karšto vandens sistemas.
Šias Šilumos ūkio įstatymo pataisas šiandien svarstys Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Parlamentarai dėl naujos tvarkos turėtų apsispręsti pavasarį.
