Nuo praėjusių metų lapkričio beveik visi Baltijoje žvejojantys lietuvių laivai daugiau laiko praleido prie krantinių – dvelkiant stipresniam vėjui plaukti į atvirą jūrą pavojinga.
Dar ne taip seniai žvejybos įmonės pešdavosi dėl menkių, o šiuo metu panaudoja vos 80 procentų jiems skirtos metų kvotos – pernai nesugavo net apie 2500 tonų menkių. Panaši padėtis buvo ir 2011-aisiais.
Šiemet lietuviams jūroje leidžiama sugauti 15 proc. daugiau menkių. Dar 10 proc. pridėta iš ankstesnių laikų, kai kvotos nebuvo panaudotos.
Tačiau žvejai, net ir norėdami, visko apžioti nepajėgs.
Pagauna mažiau, nei leidžiama
„Nepanaudoję menkių kvotų praradome apie 10 milijonų litų – nukentėjo ne tiktai žvejybos įmonės, bet ir valstybės biudžetas”, – skaičiuoja Lietuvos žuvininkystės produktų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.
Prieš 11 metų, kai jūroje žūklavo 65 Lietuvos laivai, kiekvienas jų kasmet galėdavo sugauti iki 44 tonų menkių. Tuo nepatenkintos žvejybos įmonės pernai pagaliau turėjo apsidžiaugti – kiekvienam laivui buvo skirta 160 tonų kvota. Tiesa, per tą laiką žvejų laivynas sumažėjo perpus.
Bene labiausiai žvejai keiksnoja Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką – Klaipėdos uoste įsikūrusiam Žuvininkystės produktų aukcionui reikia pristatyti 80 proc. menkių, nesvarbu, kokioje Baltijos dalyje sužvejotų.
Likusį laimikį žvejai gali parduoti savo nuožiūra.
Laimikį nori parduoti kitur
Vasarą prie Bornholmo salos (Danija) žvejoję įmonės „Spika” laivai per 9 paras sugavo 45 tonas menkių.
Tiek pat laiko prireikė atplukdyti laimikį į Klaipėdą. Jeigu ne ilgos kelionės, žvejai, ko gero, būtų galėję sugauti ir atgabenti į krantą dar tiek pat žuvų.
„Aukcionas žudo žvejus – kelionėse prarandamas žūklės laikas, tuščiai eikvojami vis labiau brangstantys degalai. Priversti plukdyti žuvis į Lietuvą žvejai pernai nepagavo apie 700–800 tonų menkių”, – aiškino „Spikos” vadovas Gintaras Gylys.
Prie Danijos ir Švedijos krantų žūklaujantiems žvejams patogiau palikti laimikį šių valstybių uostuose.
Pasak jų, Lietuvos vartotojai dėl to nė kiek nenukentėtų, nes didesnė dalis į Klaipėdą atgabentų ir čia apdorotų menkių patenka į Europos Sąjungos rinką.
Nepatinka aukciono veikla
ES ir valstybės biudžeto lėšomis pastatytą Žuvininkystės produktų aukcioną žadėta perduoti žvejų bendruomenei, kad žvejai galėtų patys šeimininkauti.
Bet dabar apie tai niekas nebekalba. Gal bijoma, kad žvejai, perėmę prekybą žuvimi, ją galutinai sužlugdys?
Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus žvejų užmojais perimti aukcioną nesižavi: „Jų bendruomenė susiskaldžiusi, interesai dažnai nesutampa. Žvejai tik kritikuoja apie 6 mln. litų kainavusio aukciono veiklą, bet jokio naujo verslo plano nepasiūlo.”
Žvejybos įmonių savininkus bene labiausiai jaudina supirkėjų siūlymai įvesti bent jau simbolinį 15–20 centų kvotos mokestį. Manoma, kad tada žvejai jas panaudotų, o valstybė papildomai gautų apie 50 mln. litų.
Žvejybos kvotos apmokestintos ir kaimyninėse šalyse – estai už toną žuvų moka 50 eurų (172 litai), latviai – 10 latų (50 litų).
Investicijos – karpynams
Mažiau menkių sugaunama ir dėl to, kad lietuvių žvejų laivai gerokai pasenę.
A.Bargailos teigimu, laivynui modernizuoti numatytos ES fondų lėšos nepanaudotos dėl valdininkų kaltės: „Iš mūsų atimta 11 mln. litų – investicijos atiduotos karpių augintojams.”
Karpynų valdytojų garbinamas žemės ūkio eksministras Kazys Starkevičius dėl tokios padėties kaltina pačius žvejus: „Užuot laiku atnaujinę savo pajėgumus, jie atsisakė žvejybos verslo, laivai virto metalo laužu.”
Žvejai savo ruožtu įžvelgia ir Europos Sąjungos institucijų klastą: mažėjant menkių kvotoms, išmokomis sugundytos įmonės iš tikrųjų supjaustė savo laivus.
O kai kvotos padidėjo, nebėra kam žvejoti. Neišgaudomų menkių kvotos dabar gali atitekti kitoms Baltijos jūros šalims.
Nusitaikė į brėtlingius
Dar vieną smūgį žvejams kirto pasikeitusi rinka. Menkes vertėjo gaudyti, kai aukcione už brėtlingius ir strimeles buvo mokami centai. Dabar šių žuvų kaina šoktelėjo: kilogramas strimelių perkamas už 1,20 lito, o brėtlingiai yra brangesni 20 centų.
Atsainiai žvelgę į šias žuvis dabar žvejai piktinasi, kad apie 70–80 procentų strimelių ir brėtlingių kvotos tenka tik vienai įmonei – „Banginiui”. Rinkos uzurpatoriumi vadinamas jos savininkas Algirdas Aušra laimikį tiekia pašarų lašišoms ir žuvų konservų gamintojams.
Nusitaikiusios į brėtlingius, iš kurių latviai gamina šprotų konservus, žvejybos įmonės iš karto daug neuždirbs – jų laivai nepritaikyti tokioms žuvims žvejoti.
Be to, Klaipėdos uoste nėra specialių krantinių ir įrangos, kuria būtų galima iškrauti greitai gendantį laimikį.
Anksčiau Klaipėdoje klestėjusi žuvų konservų pramonė sunyko – strimelių pusgaminius tiekia vos kelios įmonės.
Paguoda – stintų žūklė
„Žvejai patys turėtų rautis plaukus, kad nenuspėjo žuvų rinkos permainų. Brėtlingių kvotos irgi ne visada išnaudojamos. Šiemet jos padidintos 15 proc. Įmonėms reikia pertvarkyti savo laivus”, – kalbėjo V.Petkus.
Žvejams, žūklaujantiems priekrantėje, paguoda – prasidėjusi sezoninė stintų žvejyba. Šios šviežių agurkų kvapą skleidžiančios, poledinės žūklės mėgėjus viliojančios žuvys jau pasirodė ir Kuršių mariose.
Šiemet stintų kainos, regis, pašoks iki rekordinių aukštumų – uostamiesčio prekybos centruose už kilogramą šių žuvų prašoma 15–16 litų.
Žvejams nustatytos kvotos
Baltijoje žūklaujančios šalies žvejybos įmonės šiemet galės pagauti apie 4000 tonų menkių ir 2800 tonų strimelių.
Didžiausia yra brėtlingių kvota – leista sužvejoti 12 tūkst. tonų.
