Vieša turėjusi būti prestižinė gatvė atiteks vieno namo gyventojams

Nedaug vilniečių galėtų pasigirti perėję Miesto Sienos gatvę.

Pirmoji jos atkarpa iš Klaipėdos gatvės pusės atsidūrė naujo prestižinių butų komplekso „Kotrynos vartai“ viduje. Toliau, jei pavyktų, pro apsaugos darbuotoją išeitumėte į pastato kiemą, pakiltumėte laiptais ir atsiremtumėte į aukštą tvorą.

Ją peršokus ir prasibrovus pro gyventojų sandėliukus bei transformatorines, paaiškėja, jog šią Miesto Sienos gatvę užtveria savavališkai pastatyti dviejų aukštų butai.

Jeigu juos įveiksite, iš Trakų gatvės pusės išvysite lentelę, skelbiančią apie čia esančią Miesto sienos gatvę. Tiesa, vasarą ten dar kabėjo skelbimas, siūlantis išsinuomoti 72 Miesto sienos gatvės metrus.

„Kur jūs matėt gatvę“, - stebėjosi „Kotrynos vartų“ apsauginis, kai šią savaitę žurnalistai pabandė pasivaikščioti Miesto Sienos gatve.

Mat Vilniaus savivaldybė žurnalistus patikino , jog „Kotrynos vartai“ turi praėjimo servitutą, t.y. prievolę leisti praeiti visiems norintiems.

Bet kaip tą norą pareikšti, jei įėjimas į naujumu tviskantį pastatą - rakinamas?

Tiesa, tąkart, kai lankėsi žurnalistai, durys nebuvo užrakintos, nes statybininkai skubėjo įrenginėti butus. Kvadratinis metras neįrengtoje patalpoje kainuoja daugiau nei 8 tūkstančiu litų.

Palei dešinę praėjimo sieną kabėjo skoninga ekspozicija, toliau buvo atidengti keli senojo mūro fragmentai. Iš kairės pusės rikiavosi būsimų butų durys.

Pastato statytojų atstovė Rasa patikino, kad vėliau durys į šį praėjimą tikrai bus užrakintos.

Vėliau bus sukurtos taisyklės, kada ir kokiu būdu vilniečiai bei miesto svečiai galės pasivaikščioti Miesto Sienos gatve. Taisyklės bus suderintos su paminklosaugininkais bei gyventojų bendrija.

Per patį butų pirkimo bumą bendrovė „Mūsų knyga“ savo sandėlių vietoje, esančių puikioje senamiesčio vietoje, sumanė pastatyti daugiabutį, o butus parduoti.

Tačiau iki tol knygomis prekiavusi bendrovė netrukus susidūrė su problema: jos sklypas ribojosi su senąja gynybine Vilniaus siena, pastatyta prieš 500 metų, kai buvo rengiamasi atremti priešus iš Rytų.

Tuomet bendrovė pažadėjo įrengti pastato viduje pasažą, tapsiantį turistų traukos vieta, o savivaldybė mainais į pažadus iškilmingai paskelbė apie visiems atvirą naują Miesto Sienos gatvę.

Vėliau šį projektą perėmė kita bendrovė ir kavinių bei parduotuvių gatvėje neliko. Šiuo metu čia parduodami butai ir yra numatytos dvi biurų patalpos.

Maža to, neliko ir pačios gatvės. Yra tik pavadinimas.

Pernai Kultūros paveldo departamento direktorės Dianos Varnaitės nurodymu buvo sudaryta komisija „Kotrynos vartų“ situacijai tirti, kuri nenustatė jokių pažeidimų.

Kultūros ministerijos saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriuje buvo paaiškinta, kad pastate praėjimas yra, o jame įrengta ekspozicija.

Tačiau Kultūros paveldo departamento inspektorė Nijolė Vaitiekūnaitė pabrėžė, jog iš tikrųjų gatvės nėra, nes ji niekur neveda. O ar tai, kas yra „Kotrynos vartuose“ yra gatvė ar ne gatvė - tik terminų klausimas.

Vilniaus savivaldybės spaudos atstovas Antonas Nikitinas patikino, kad savivaldybė tikrai neketina išbraukti iš registro Miesto Sienos gatvės. Juk vienaip ar kitaip ta gatvė funkcionuos.

A. Nikitinas pabrėžė, kad „Kotrynos vartai“ privalo leisti praeiti šiuo praėjimu visiems norintiems. Juk būtent su tokia sąlyga išduotas statybų leidimas. Kokiu būdu vilnietis gali pareikšti savo norą praeiti naująja gatve, savivaldybe kol kas nežino.

Miesto Sienos gatvė negali funkcionuoti, kol nesutvarkyta jos dalis iš Trakų gatvės pusės. Apie tai, jog kelią į Trakų gatvę jau daug metų yra užtvėrusios savavalės statybos - savivaldybės darbuotojas nežinojo.

„Lietuva - paradoksų šalis. Ar čia pirmas ir paskutinis kartas?“,- sakė verslininkas Eugenijus Simėnas, vieną rytą sužinojęs, jog jam priklausanti nuosavybė - 15 kvadratinių metrų juridiškai įteisintas butas stovi ant naujosios Senamiesčio gatvės.

Skelbdama apie naują gatvę palei senąją Vilniaus sieną savivaldybė nepasidomėjo, kad iš Trakų gatvės pusės Miesto sienos gatvė užtverta du kartus: dar sovietiniais laikais siaurame praėjime buvo savavališkai pastatyti ir įrengti du butai.

Vieną šių butų įsigijo bendrovė „Perfekcija“. Jos vadovas E. Simėnas užvakar prisiminė, kad Savivaldybės atstovai yra bandę su juo kalbėtis dėl šios patalpos, tačiau vėliau diskusijos nutilo.

Buvęs „Kotrynos vartų“ architektas Gintaras Kuginys sakė, kad iš pradžių buvo suplanuota įrengti prekybinį pasažą su parduotuvėmis ir kavinėmis.

Gatvė turėjo būti gyva, knibždanti žmonių. Eidami iš Klaipėdos gatvės į Trakų gatvę praeiviai būtų galėję pasigėrėti senąja miesto siena.

Dabar Miesto Sienos gatvė prarado savo prasmę. „Jei čia lankysis tik ekskursijos, socialine prasme ši gatvė bus mirusi“, - sakė G. Kuginys.

Vilniaus gynybinė siena buvo statoma 1503-1522 metais. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Aleksandro nurodymu. Kiekvienas būsimos sienos vietoje esančio sklypo savininkas privalėjo savo lėšomis pagal tipinį projektą sumūryti sienos atkarpą, o kas nenorėjo, privalėjo kraustytis už miesto.

7 metrų aukščio siena apačioje buvo 2 metrų storio, viršuje - 70 centimetrų. Už jos buvo įrengtos galerijos šauliams vaikščioti.

Kaip karinė priemonė ši siena buvo panaudota tik vieną kartą - atremiant rusų kariuomenės puolimą per T. Kosciuškos sukilimą 1795 metais.

Tuomet sukilėliai sieną pataisė ir naujai sumūrijo jos viršutinę dalį. Darbams vadovavo karo inžinierius pulkininkas Jokūbas Jasinskis. Ta sukilėlių sumūryta sienos dalis ypač gerai matėsi Klaipėdos gatvėje.

Vieną ataką sukilėliai atrėmė, o tada rusai atgabeno sunkiąją artileriją ir sieną apgriovė.

Nors Gynybinė siena ir nebuvo naudojama gynybai, Vilniaus miestui ji buvo reikšminga. Tik jos dėka galima buvo kontroliuoti prekių ir žmonių judėjimą, o tai palengvindavo mokesčių surinkimą.

Per epidemijas tai tapdavo karantino zona, tereikėjo užremti vartus.