Vokietijoje gyvenantys musulmonai nuleido rankas. Nors jie ir degė noru Lietuvoje per metus nupirkti apie 20 tūkstančių avių, tiek pasiūlyti mūsų ūkininkai niekaip neįstengė.
Pernai, palyginti su 2011 metais, avių Lietuvoje padaugėjo kone 40 proc. – iki 90 tūkst. Bet ir tiek yra pernelyg mažai.
„Musulmonai nori avienos. Bet jiems reikia daug avių, panašaus amžiaus ir dar vienu metu. To pasiūlyti jiems niekaip negalime”, – pripažino Lietuvos avių augintojų asociacijos prezidentas Juozapas Mikutis.
Sertifikatai – ne naujiena
Lietuvoje šiuo metu yra keletas skerdyklų ir maisto pramonės įmonių, išsirūpinusių „Halal” sertifikatus. Jie suteikia teisę prekiauti skerdiena, mėsos gaminiais, pieno ar žuvies produktais musulmoniškose ir arabų šalyse, Europos šalių musulmonų bendruomenėse.
Toks popierius garantuoja, kad produktai pagaminti laikantis musulmoniškų tradicijų.
„Biovela Group” priklausančios mėsos perdirbimo įmonės „Utenos mėsa” ir „Biovela” šiuos sertifikatus gavo 2011-ųjų rugpjūtį. Juos turi ir mėsos perdirbimo įmonė „Agrovet” bei jai priklausanti skerdykla.
Užpernai sertifikatas buvo suteiktas ir „Vičiūnų” grupės bendrovei „Plungės kooperatinė prekyba”. Ji „Halal” ženklu ženklina pagal pirkėjų pageidavimą gaminamus žuvų produktus.
Tokius pažymėjimus 2011-aisiais gavo Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai. Jį turi ir bendrovė „Švenčionių vaistažolės” bei pieno perdirbimo įmonė „Pieno žvaigždės”.
Pardavimas neišsipūtė
Sertifikuotus „Halal” produktus – krabų lazdeles ir kitus gaminius iš surimio – bendrovė „Plungės kooperatinė prekyba” tiekia Libanui ir Azerbaidžanui. Pasak šios įmonės rinkodaros direktoriaus Renato Šapokos, prieš pusantrų metų gautas „Halal” sertifikatas eksporto smarkiau neįsiūbavo. Jis ūgtelėjo tik vienu kitu procentu.
„Tie gaminiai nėra kuo nors išskirtiniai. Užtat atidžiai buvo sertifikuota jų gamyba. Ji turi atitikti musulmonų reikalavimus, pavyzdžiui, gamybos procesas turi būti ypač švarus.
Beje, patys „Halal” produktai gali būti gaminami tik iš žvynus turinčių jūrų gyvūnų”, – paaiškino R. Šapoka.
Siejo nemenkas viltis
Daugiau nei prieš metus, kai į rankas paėmė „Halal” sertifikatus, išduotus bendrovėms „Utenos mėsa” ir „Biovela”, „Biovela Group” direktorius Virginijus Kantauskas turėjo daugiau lūkesčių nei šiuo metu.
Kad gautų sertifikatą, abi įmonės pertvarkė sandėlius, įsigijo papildomos įrangos. Mėsos perdirbėjai tuo metu nemažai vilčių siejo su pasaulyje augančiu pagal islamo tradicijas pagamintų produktų poreikiu.
„Halal” sertifikatas „Biovelai” ir „Utenos mėsai” suteikė teisę tiekti musulmonams šviežią ir šaldytą jautieną bei aukščiausios rūšies gaminius iš jautienos ir paukštienos.
Pasaulyje „Halal” kokybę atitinkančių prekių metų apyvarta sukasi apie trilijoną JAV dolerių (per 2,6 trln. litų). Jų poreikis ypač didėjo Vakarų Europoje ir Skandinavijoje – tose šalyse, kuriose gausėja musulmonų bendruomenės.
„Sertifikatas buvo tarsi užsakovų įgeidis. Visi laukė, kol jį gausime. Tačiau kai pradėjome dirbti pagal „Halal” reikalavimus, norai prigeso”, – apgailestavo V. Kantauskas.
Naudos – beveik jokios
„Biovela Group” vadovo teigimu, su musulmoniškomis šalimis apskritai sunku prekiauti. Atstumai iki jų dideli, logistikos vingiai itin painūs.
Palyginti nedaug tokių produktų eksportuojama ir į tas Europos valstybes, kuriose gyvena daug musulmonų, – Vokietiją ar Prancūziją.
„Deramės su jomis. Tačiau didesnių prekybos pokyčių ar proveržio nėra. Deja, ryškesnės gauto sertifikato naudos – taip pat”, – kalbėjo V. Kantauskas.
Apskritai būgštaujama, kad tokius mėsos produktus gali ištikti ekologiškų gaminių likimas. Prieš keletą metų pabandžiusi išleisti tokių produktų seriją, „Biovela” jų gamybą netrukus nutraukė. Mat žmonėms buvo nepriimtinas jų skonis ir jie tokių gaminių paprasčiausiai nepirko.
Jau pralaužė ledus
Užtat pieno produktus gaminančiai įmonei „Pieno žvaigždės” prekiauti su musulmoniškais kraštais sekasi geriau nei mėsos perdirbėjams. Mat jos patirtis solidesnė.
Įmonė „Halal” sertifikatą gavo 2009 m. – vienintelė iš visų Lietuvos pieno perdirbėjų.
„Tokių produktų kasmet eksportuojame vis daugiau. Jų poreikis didėja, nes apie trečdalį šių gaminių pasaulyje suvalgo ne patys musulmonai, o kiti vartotojai.
Mat „Halal” sertifikatas garantuoja produkto kokybę, švarumą ir gamybos etiką”, – sakė bendrovės atstovė Virginija Žygienė.
Kėsinosi uždrausti
Europos Komisija buvo užsimojusi nuo 2013-ųjų sausio 1-osios uždrausti gyvūnų skerdimą pagal religinius musulmonų reikalavimus.
Briuselio nuomone, toks skerdimas, kai gyvūnai prieš tai neapsvaiginami, pažeidžia jų gerovės reikalavimus.
Lietuva, kaip ir Lenkija, nepritarė tokiems siūlymams.
Įdomūs reikalavimai
„Halal” sertifikatai suteikiami produktams, kurie ruošiami laikantis tam tikrų taisyklių. Pavyzdžiui, skersti gyvulius gali tik musulmonas.
Skerdžiami tik visiškai sveiki gyvuliai. Tai daroma greitai, kad galvijai nepajustų baimės, tačiau jų prieš tai negalima apsvaiginti. Draudžiama gyvulius skersti kitų gyvulių akivaizdoje ar galąsti peilį jiems matant. Iš skerdenos nuleidžiamas visas kraujas.
Musulmonų nuomone, „Halal” maistas yra švaresnis, skanesnis, sveikesnis.
