Bendrąja prasme pajamos – tai bet kokiu būdu, forma (tiek pinigais, tiek daiktais ar naudos verte) gauta nauda. Vertinant šiuo aspektu, dovanos tiek tais atvejais, kai jos gaunamos pinigų pavidalu, tiek tais atvejais, kai jos gaunamos materialių daiktų forma, yra gyventojo pajamos.
Kaip minėta, GPMĮ yra įtvirtintos kelios nuostatos, kurių pagrindu tam tikros dovanos priskiriamos arba neapmokestinamoms pajamoms, arba apskritai nepriskiriamos pajamoms.
Pirmojo tipo norma, t. y. reglamentuojanti dovanų priskyrimą neapmokestinamoms pajamoms, yra įtvirtinta GPMĮ 17 str. 1 d. 26 punkte. Pagal šią nuostatą neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių; taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8000 litų.
Taigi, jeigu dovaną gyventojas gauna iš artimų giminaičių, tokia dovana bus priskiriama neapmokestinamoms pajamoms, nepaisant gautos dovanos vertės. Tuo tarpu jeigu dovaną gyventojas gauna iš kitų (nesusijusių artimais giminystės ryšiais) asmenų, gyventojas neapmokestinamosioms pajamoms galės priskirti dovanų sumą, vertę, per mokestinį laikotarpį neviršijančią 8000 Lt. Šią sumą viršijanti dalis bus apmokestinama ir gyventojui kils prievolė nuo jos apskaičiuoti GPM.
Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata taikoma tiek dovanoms, gautoms pinigais, tiek natūra gautoms dovanoms.
Sistemiškai vertinant yra aktuali ir kita GPMĮ nuostata (9 str. 1 d. 1 p.), reglamentuojanti pajamas, gautas natūra. Pagal GPMĮ 9 str. 1 d. 1 punktą, kai gyventojas iš asmens, nesusijusio su juo darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gauna nepiniginę dovaną, kurios vertė neviršija 320 Lt, tokios jo gautos pajamos yra nepriskiriamos pajamoms natūra.
Ši norma, priešingai nei aukščiau aptartoji, aktuali tik dovanoms, gautoms ne pinigais (natūra).
Akcentuotina ir tai, kad ši norma, priešingai nei GPMĮ 17 str. 1 d. 26 punkto nuostata, reglamentuoja nepiniginių dovanų priskyrimą ar nepriskyrimą pajamoms apskritai. A priori konstatavus, kad tam tikros nepiniginės dovanos nėra laikomos pajamomis natūra (taigi, ir pajamomis GPMĮ prasme), nebetaikytinos ir nuostatos, reglamentuojančios apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarką (GPMĮ 17 str. 1 d. 26 p.).
Taigi, tais atvejais, kai gyventojas gauna nepiniginę dovaną iš su darbo santykiais nesusijusio asmens, ir tokios dovanos vertė neviršija 320 Lt, tokios jo gautos dovanos nevertinamos, apskaičiuojant apmokestinamąsias gyventojo pajamas. Atitinkamai esant situacijai, kai nepinigines dovanas gyventojui dovanoja fiziniai asmenys, nesusiję su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, o nepiniginių dovanų, kurių kiekvienos atskirai vertė yra ne didesnė nei 320 Lt (tenkinamos GPMĮ 9 str. 1 d. 1 p. sąlygos), bendra vertė viršija 8000 Lt – mokestinė prievolė GPM dalyje nekyla, nepaisant to, kad viršijama neapmokestinamųjų pajamų vertės riba, įtvirtinta GPMĮ 17 str. 1 d. 26 punkte.
Minima 8000 Lt riba turėtų būti aktuali tik skaičiuojant bendrą vertę tų nepiniginių dovanų, gautų iš fizinių asmenų, kurios savo esme laikytinos pajamomis natūra, pavyzdžiui, tų, kurių vertė viršija 320 Lt, arba nepiniginių dovanų, gautų iš fizinio asmens, kuris yra susijęs su gyventoju darbo santykiais (yra darbdavys). Ir, žinoma, skaičiuojant bendrą vertę dovanų, gautų iš fizinių asmenų pinigais (tokioms dovanoms GPMĮ 9 str. 1 d. 1 p. nuostatos netaikomos, nes jos reglamentuoja tik nepiniginių dovanų priskyrimą pajamoms).
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo dovaną, viršijančią 320 Lt, gauna iš juridinio asmens, bus apmokestinama visa tokios dovanos vertė nuo pirmojo lito, nes tokia dovana neatitiks GPMĮ 9 str. 1 d. 1 p. sąlygų (vertė yra didesnė nei 320 Lt), ir neatitiks GPMĮ 17 str. 1 d. 26 p. sąlygų, nes dovana gauta iš juridinio asmens, tuo tarpu pastarąja nuostata neapmokestinama 8000 Lt dovanų vertės riba yra nustatyta tik dovanoms, gautoms iš gyventojų (fizinių asmenų).
Reglamentavimas painokas. Centrinio mokesčių administratoriaus pateiktame GPMĮ komentare šių dviejų normų sąryšis nėra aiškinamas. Pažymėtina, jog paskambinus į Mokesčių informacijos centrą (MIC) numeriu 1882 painumo tik padaugėjo.
Konsultantės pokalbio metu tvirtino, jog šios dvi nuostatos niekada nėra taikomos kartu.
Jų teigimu, GPMĮ 17 str. 1 d. 26 p. nuostata taikoma tik dovanoms, gautoms iš fizinių asmenų, o GPMĮ 9 str. 1 d. 1 p. nuostata taikoma tik dovanoms, gautoms iš juridinių asmenų. Paklausus, kokiu teisiniu pagrindu yra remiamasi, nes GPMĮ 9 str. 1 d. 1 p. nuostatoje nepiniginių dovanų priskyrimas / nepriskyrimas pajamoms, gautoms natūra, nėra įsakmiai siejamas su dovanomis, gautomis iš būtent juridinio asmens (įstatyme naudojama sąvoka „asmens“, neišskiriant nei fizinio, nei juridinio), atsakymas nepateikiamas, pasiūloma kreiptis raštu individualaus išaiškinimo. Paprašius išaiškinimo raštu, gaunamas atsakymas, kad konsultacija teikiama nebus, nes klausime išdėstyta situacija yra hipotetinio pobūdžio, o klausimas nesusijęs su klausiančiojo mokamais (numatomais mokėti) mokesčiais.
Reziumė. Tiek vadovaujantis centrinio mokesčių administratoriaus nuomone, tiek straipsnyje pateiktu teisės normų aiškinimu, Kalėdų rytą pakuojant dovanas gyventojui yra svarbu įvertinti trijų tipų aplinkybes: iš ko gauta dovana (fizinio ar juridinio asmens, koks šių asmenų ryšys su gyventoju), kokia kiekvienos gautos dovanos vertė bei kokia bendra visų gautų dovanų vertė per visą mokestinį laikotarpį (neapsiribojant Kalėdų rytu).
Neringa Vasiliauskaitė yra kontoros "Bernotas ir Domninas GLIMSTEDT" advokato padėjėja.
