Lietuvos pramonininkų konfederacija išdalino šimtą auksinių ir sidabrinių „Metų gaminio“ apdovanojimų šalies įmonėms. Nors nemažai jų – už įprastus lietuvio akiai produktus ir paslaugas, tačiau daug išradingų verslininkų kelią į pripažinimą skinasi netradicinėmis paslaugomis ir produktais.
Kremavimas – be konkurencijos
Aukso medaliu šiemet įvertintos Kėdainių krematoriume teikiamos kremavimo paslaugos.
Pasak bendrovės „K2LT“ vadovo Vytenio Labanausko, šios paslaugos Lietuvoje neturi konkurencijos.
Tačiau, palyginti su kaimyninėmis Latvija ar Lenkija, lietuviai dėmesio skiria ne tik pačiam kremavimui, bet ir aplinkai.
„Nei Latvijoje, nei Lenkijoje nėra skiriama tiek dėmesio velioniui, jo artimiesiems. Todėl tai – didžiulis mūsų privalumas. Mes sukūrėme aplinką, kur žmonės galėtų atsisveikinti su mirusiuoju. Tai labiau panašu į laidotuvių rūmus, o ne į krematoriumą“, - sakė pašnekovas.
V. Labanauskas sako, jog tokios sąlygos sudarytos ir todėl, kad žmonės nebijotų atvažiuoti, taip pat atsikratytų mitų apie Lietuvoje dar naują paslaugą – kremavimą.
Įvertinimas – už darbą Norvegijoje
Statybos bendrovė „Staticus“ vienintelė iš visų nugalėtojų apdovanota už darbus ne Lietuvoje, o Norvegijoje.
Dvejus metus bendrovės specialistai kartu su kitomis Europos įmonėmis statė ir rekonstravo Oslo universiteto slaugos fakultetą.
„Staticus“ įvertinta už inovacijas – pasyvaus namo sertifikatus turinčias fasadų konstrukcijas ir sukurtą naują apsaugos nuo saulės sistemą. Tai – automatinės „važinėjančios“ langinės iš aliuminio profilių.
Kaip lrytas.lt pasakojo bendrovės rinkodaros projektų vadovas Vaidas Vičius, „Staticus“ jau ne pirmus metus dalyvauja statybos konkursuose Švedijoje ir Norvegijoje.
„Nors reikalavimai yra didžiuliai, tačiau tarp panašių konkursus Lietuvoje ir, tarkime, Norvegijoje, yra skirtumų. Jei Lietuvoje konkursų sąlygos sutalpinamos į 30 lapų, tai ten – į šimtą.
Visos konkurso sąlygos, reikalavimai surašomi labai konkrečiai ir nebelieka vietos jokioms interpretacijoms. Gal todėl ir įvairių su konkursais susijusių skandalų ten būna mažiau“, - svarstė V.Vičius.
Be kitų konkurso sąlygų, lietuviams reikėjo paruošti kokybės, aplinkosaugos, sveikatos ir darbuotojų saugos planus konkrečiai šiam objektui.
Be to, dalyvaujant tokiuose projektuose tenka konkuruoti ne tik su Norvegijos ar Švedijos, bet ir visos Europos kompanijomis.
Drabužiai – iš pieno pluošto
Bendrovė „Omniteksas“ bemaž vienintelė Lietuvoje jie gamina drabužius iš pieno pluošto. Vaikų ir suaugusiųjų drabužiai skirti ne pramogauti, o vilkėti būnant namuose ir miegant.
Kaip lrytas.lt sakė bendrovės atstovė Danuta Fedarovič, idėja imtis naujo gamybos būdo gimė todėl, kad pastaraisiais metais didelė vartotojų ir pirkėjų dalis atsigręžia į ekologiją ir ieško išskirtinių produktų.
Pieno baltymo pluoštas gaminamas iš nugriebto nusausinto pieno. Proceso metu, taikant bio-inžinerinę technologiją, baltymas paverčiamas tirpalu, polimerizuojamas, džiovinamas ir verpiamas šlapiuoju būdu.
„Pieno baltymo pluoštas sudarytas iš 16 amino rūgščių, jis teigiamai veikia žmogaus odą, gerai absorbuoja drėgmę, yra laidus orui, reguliuoja šiluminį balansą – tai tiesiogiai įtakoja žmogaus komforto būseną. Pluoštas dažniausiai naudojamas negrynas – mišiniuose su šilko, kašmyro, medvilnės, vilnos, modalo“, - pasakojo D. Fedarovič.
Sujungus pluoštus gaunama medžiaga, kuri primena natūralų šilką arba labai minkštą vilną.
Ligoninę rekonstravo naujoviškai
Statybų ir statybinių medžiagų pramonės kategorijoje aukso medaliu apdovanota bendrovė „Kaminta“. Įmonė netradicinėmis priemonėmis renovavo Kauno klinikų akušerinį ginekologinį korpusą.
„Dirbome ne su mineraline vata ir tinku, o su vokiškomis keramikos plokštėmis. Jų privalumai yra keli – fasado ventiliacija, estetiška išvaizda, taip pat taupoma šiluma“, - sakė bendrovės „Kaminta“ gamybos direktorius Stasys Kaminskas.
Už inovacijas ir naujas technologijas vykdant darbus apdovanotos ir kelius rekonstravusios įmonės, keraminių plytelių gamintojai. Įvertintas ir burnos skalavimo skystis, lietuviškas čiužinys, asmeninis kompiuteris.
Patobulino sumuštinių gamybą
Kaišiadorių įmonė „Dovaina“ aukso medalį gavo už sumuštinių pjaustymo ir sviesto tepimo liniją.
Matyt, retas, degalinėse ar prekybos centruose pirkdamas kelių sluoksnių sumuštinį pagalvoja, kaip šis buvo pagamintas.
Nors Lietuvoje specialiais įrenginiais sumuštiniai pjaustomi jau ne vienerius metus, tačiau ir čia būta kur tobulėti. Iš pradžių įrenginiai tik įpjaudavo bandelę, o tada rankomis į vidų būdavo įliejama majonezo ir sudedami kiti produktai.
„Mes sukūrėme visą liniją, kuri pakeitė žmogaus darbą. Įrenginys perpjauna bandelę o tada nebe rankomis, o automatiškai užtepama sviesto. Galima reguliuoti ir jo kiekį – užtepti ploniau arba storiau“, - lrytas.lt pasakojo bendrovės „Dovaina“ gamybos vadovas Žilvinas Tavgenas.
Jeigu įrenginys būtų pasiūlytas tik Lietuvos sumuštinių gamintojams, pritrūktų sumuštinių valgytojų – tiek, kiek jų galima pagaminti, niekas nesuvalgytų. Todėl net 90 proc. įmonės gaminamų įrengimų keliauja į užsienį.
Kokia šios linijos kaina, Ž. Tavgenas atskleisti nenorėjo. Be to, ji labai skirtinga priklausomai nuo to, ko užsakovas pageidauja: bandelių pjaustymo ir sviesto užtepimo įrangą galima dėlioti kaip lego kaladėles pagal užsakovo norus.
Siūlo patiems maketuoti knygą
Aukso medaliu apdovanota bendrovės „Balto“ asmeninių knygų maketavimo ir gamybos sistema internetiniame tinklapyje www.zoombook.lt. Tai, juokauja šios bendrovės darbuotojai, yra bemaž asmeninis įmonės vadovo „kūdikis“.
„Kas tai yra? Visų pirma tai galimybė žmogui sukurti ir pačiam sumaketuoti savo knygą“, - pasakojo „Balto“ generalinis direktorius Artūras Karosas.
Anot A. Karoso, žmonės gali sukurti ne būtinai grožinės literatūros kūrinį, tačiau ir savo asmeninių švenčių ar receptų knygas.
Maketavimo darbus atlikti padeda ir puslapyje esantys šablonai, naujai pradedantiems dizaineriams siūlomi ir knygos apipavidalinimo būdai, taip pat veikia pagalbos sistema.
„Skirtingai nuo leidyklų, mes gaminame ir po vieną knygos egzempliorių, todėl metų gaminio nominacijai ir pateikėme visą knygos maketavimo ir gamybos sistemą“, - sakė A. Karosas.
