Pavyzdžiui, vienu metu prekybos centro lentynose konkuruoja 20-30 pieno, 30-40 fasuotų dešrelių, apie 20 sausų pusryčių dribsnių pakuočių rūšys. Ar tikrai visa ši maisto galybė keliauja į pirkėjų krepšelius ir šaldytuvus?
Atsakymą jums pasakys bet kuris maisto gamyba ar prekyba užsiimantis specialistas – šiandien gaminame daugiau maisto produktų nei spėjame nupirkti, o perkame daugiau nei spėjame suvartoti. Deja, atliekų ir taršos, susidarančių gamybos procesų metu ir tiesiog buityje, dėl to taip pat nemažėja.
Tausojančio maisto vartojimo šalininkai įsitikinę, kad kiekvienas pilietis šį neigiamą poveikį aplinkai gali sumažinti pradėdamas keisti savo vartojimo įpročius.
Lietuvos gyventojai maistui išleidžia didžiausią pajamų dalį Europos Sąjungoje, o tai parodo, kokią didelę įtaką maisto vartojimas daro mus supančiai aplinkai. Be to, maisto vartojimas šalyje tolygiai auga. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šios problemos yra ne gyventojų, o pirmiausia gamintojų rūpestis, juk jie faktiškai sukuria maisto perteklių. Kita vertus, būtent vartotojai savo pasirinkimu „balsuoja“, kokiems produktams yra vieta parduotuvių lentynose. Ugdyti atsakingą, sąmoningą ir aplinką saugantį vartotoją – nelengva užduotis, reikalaujanti laiko, pastangų ir išmonės.
Lietuvos vartotojų institutas šiam tikslui dar praėjusiais metais ėmėsi projekto „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimas per tausojantį maisto vartojimą“, kuriuo siekiama informuoti apie esamą situaciją ir tausojantį vartojimą, suteikti gyventojams praktinių įgūdžių, kaip atskirti ir vartoti aplinką tausojančius produktus – tuos, kurių gamybai sunaudojama kuo mažiau energijos ir kitų gamtos išteklių, nenaudojama toksinių medžiagų ir kurie daro kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai per visą būvio ciklą.
Projekto metu buvo sukurtas interneto portalas www.tausojantismaistas.lt, kuriame vartotojai gali rasti ne tik visą aktualiausią informaciją šia tema, bet ir sužinoti apie kitas projekto veiklas. Čia organizuoti ir du konkursai: 15-20 metų jaunuoliai varžėsi piešdami „(Ne)tausojančio maisto vartojimo“ plakatus, o jaunieji žurnalistai pateikė daugiau kaip 30 žurnalistinių tyrimų konkursui „Kitoks požiūris į maistą: sveika tau ir aplinkai“.
Be šviečiamųjų leidinių, radijo laidų, straipsnių spaudoje ir kitų projekto veiklų, įvyko ir apvalaus stalo diskusija, kurios dėmesio centre – šiuo metu sparčiai populiarėjantys ūkininkų turgeliai. Diskusijos dalyviai diskutavo apie vietinės kilmės ir ekologiškų produktų vartojimą ir problemas, su kuriomis susiduria tiek gamintojai, tiek vartotojai.
„Yra būtina skatinti tiesioginį vartotojų ir ūkininkų bendradarbiavimą. Ūkininkų turgeliai Lietuvoje yra viena iš tokių iniciatyvų, tačiau ūkininkų produkcija sunkiai skinasi kelią į vaikų darželius, maitinimo įstaigas valstybinėse ir privačiose institucijose“, – sako Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė.
Pasak jos, būtina, kad vykdantieji viešuosius pirkimus sudarytų daugiau galimybių ūkininkams pasiūlyti savo produkciją ir dažniau pirktų ekologiškus produktus.
Viena iš veiklų – ekologinio ūkininkų ūkių žemėlapio sukūrimas. Jame vartotojai gali sužinoti, kokie ekologiški produktai yra auginami ir gaminami Lietuvoje, o taip pat pasinaudoti praktiškai: nusipirkti produktų.
Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimo projektas pradėtas vykdyti 2011 metų gegužę ir bus baigtas kitų metų balandį.
Dalį projektui reikalingų lėšų skyrė Europos regioninės plėtros fondas. Šis ir kiti aplinkosauginio švietimo projektai visoje šalyje įgyvendinami pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą Aplinkos ministerijos iniciatyva, kuri skatina pasirinkti aplinkai palankų gyvenimo būdą.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
