Kol kas paklausiausi būstai, kuriuose įdiegta tik dalis žaliesiems pastatams būdingų inovacijų, tad jų kaina ženkliai nesiskiria nuo kitų rinkoje esančių pastatų.
- Rinkodaroje ir reklamoje ekologijai bei žaliesiems sprendimams tenka vis daugiau dėmesio. Bet kiek reikšmingas šis kriterijus klientams, besirenkantiems būstą?
- Daugėja projektų, kurie diegia žaliuosius sprendimus, tad natūralu, kad juos stengiamasi išgarsinti. Be to, pastebime, jog visi žalieji ar inovatyvūs sprendimai patraukia potencialių pirkėjų dėmesį. Projektai, įdiegę ekologiškų ar žaliųjų sprendimų susilaukia kur kas daugiau susidomėjimo. Tačiau tai nebūtinai virsta sandoriais, nes šiandien kone svarbiausias veiksnys yra būsto kaina.
Jei ekologiški, žalieji sprendimai ją didina, tai tampa mažiau patrauklu rinkoje. Nereikėtų pamiršti, jog šiandien daugiausiai sandorių sudaroma pigiausiame – ekonominiame segmente. Tuo tarpu brangesnis būstas sulaukia mažiau pirkėjų. Būtent šio segmento pirkėjai dažniausiai ir domisi kokybiškais, ekologiškais būstais.
- Būsto kokybė bei įdiegti žalieji sprendimai labai įvairūs - nuo energetikos iki medžiagų kilmės. Kokie kriterijai labiausiai domina lietuvius klientus?
- Potencialiems pirkėjams yra įdomios visos naujovės, tačiau renkantis tarp ekologijos ir ekonomijos laimi pastarasis faktorius. Pirmiausia lietuvius domina visi sprendimai, kurie didina būsto ekonomiškumą ir tik antroje vietoje lieka pastato ekologiniai parametrai.
- Kiek daugiau pasiryžę mokėti klientai už ekologišką būstą? Ar sertifikatų turėjimas gali realiai pakelti būsto kainą?
- Kol kas susidaro įspūdis, jog dauguma pirkėjų nėra linkę permokėti už žaliuosius sprendimus, tad, norint sėkmingai realizuoti projektus, kainų skirtumas, lyginant su tokių sprendimų stokojančiai projektais, neturėtų būti labai didelis. Šiandien sėkmingiausias yra tarpinis modelis, kada projektuose įdiegiama tik tam tikra dalis ekologiškų bei žaliųjų sprendimų. Tai pernelyg nepadidina projekto kaštų (tad ir pardavimo kainos), bet leidžia nesunkiai konkuruoti su kitais projektais, kurie tokių sprendimų stokoja.
Sertifikatų turėjimas garantuoja pastato novatoriškumą bei žalumą, kas suteikia pranašumo prieš konkurentus, tačiau nereikėtų tikėtis, kad tai visada padidins pardavimo kainą.
- Ar klientams pakanka žinių, kad galėtų įvertinti, kad jų perkamas būstas tikrai ekologiškas ir kokybiškas?
- Paprastai pirkėjams trūksta techninių žinių, kad galėtų savarankiškai įvertinti projekto kokybę, ekologiškumą bei teikiamą naudą, tad dažnai informacijos sklaidos sėkmė priklauso nuo pardavėjo ar statytojo veiksmų. Reikia pasidžiaugti, kad gana dažnai potencialūs pirkėjai naudojasi nepriklausomų konsultantų bei ekspertų paslaugomis ir apžiūrėti patinkančio būsto atvyksta kartu su specialistu.
Dažnai tokio žmogaus pagalba naudojamasi ir analizuojant techninę projekto dokumentaciją. Tokiu būdu potencialūs pirkėjai daug geriau susipažįsta su ekologinių, žaliųjų sprendimų privalumais.
- Kas paskatintų NT statytojus plėtoti daugiau ekologiškų pastatų projektų?
- Manau, kad labiausiai paskatintų teigiami pavyzdžiai rinkoje. Šiandien mes matome vis daugiau ir vis dažniau diegiamų ekologinių, žaliųjų sprendimų naujai statomuose projektuos. Projektų statytojai pastebėjo, kad tai domina pirkėjus ir didina projektų likvidumą.
Kita vertus turime nedidėjančią gyventojų perkamąją galią, todėl kokybiško bei brangesnio būsto paklausa išlieka vis dar nedidelė. Tad rimtesnį perversmą statant ekologiškus projektus reikėtų sieti su atsigaunančia aukštesnės klasės būsto paklausa, o tai realu tik augant šalies ekonomikai bei gyventojų perkamajai galiai.
