Ekspertai apie sąskaitas už šildymą: „Pinigus švaistome pro kiauras sienas“

Vilniaus Gedimino technikos universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas Česlovas Ignatavičius teigia, jog vieną kartą ir visiems laikams reikia suprasti, kad daugumos mūsų daugiabučių apdaila yra sudūlėjusi, o sienos – kiauros.

„Šiuo metu yra susiklosčiusi keista situacija, kai atėjus žiemai gyventojai pradeda kaitinti patalpas, o šiluma iškeliauja lauk pro skylėtus namų fasadus. Taip gyventi yra visiškai neracionalu, nes mes brangiai perkame šilumos energiją, skundžiamės, kad jos kaina nuolat auga, o patys šilumą išleidžiame per kiaurus pastatus. Ir dar postringaujame, kad modernizacija nereikalinga!“, - pabrėžia mokslininkas.

Jis pastebi, kad Lietuvoje energijos vartojimo efektyvumas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje bei priduria, kad nesame tokia turtinga šalis, jog galėtume pirkti energiją už bet kokią kainą ir švaistyti ją pro kiauras sienas.

Tokiam požiūriui pritaria ir Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA) direktorius Aidas Vaičiulis. Jo nuomone, reikia atmesti įvairias spekuliacijas ir pripažinti tendenciją, jog iškastinio kuro kainos tik augs.

„Tai įrodo ir pastarųjų dešimties metų kuro kainų dinamika – kaina išaugo apie tris kartus. Taip pat reikia suprasti, kad mes už šildymą mokame bene brangiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių, tačiau ir toliau švaistome energiją bei remiame užsienio valstybes“, - sako A. Vaičiulis.

Jo požiūriu, suvartojamos energijos taupymas privalo tapti viena prioritetinių sričių Lietuvoje.

„Esame priversti taupyti energetinius išteklius, kuriuos įsigyjame, nes nesame jais turtinga šalis, tokia kaip Rusija ar Norvegija.

Tačiau ir šalys, kurios yra turtingos energetiniais ištekliais, nepaleidžia jų vėjais per kiauras sienas, nes tai nėra protinga. Joks norvegas nepritars požiūriui: neva turime daug naftos, imkime ir besaikiai eikvokime.

Jų filosofija energetikos srityje yra tokia: suvartojus mažiau energijos, perteklinį kiekį galima parduoti“, - sako A. Vaičiulis bei pastebi, jog toks racionalus požiūris reikalingas ir Lietuvai.

Mokslininkas Č. Ignatavičius pastebi, jog vien kokybiškai apšiltinus sienas, šilumos pralaidumas sumažinamas apie 4-5 kartus. Tačiau kas gyventojus atbaido nuo renovacijos? Pasak Č. Ignatavičiaus, dažnu atveju renovacijos procesą diskredituoja prasta darbų atlikimo kokybė.

„Jeigu lyginsime su pirmaisiais namų renovacijos atvejais, galime teigti, kad darbų kokybė gerėja. Tačiau važinėdamas po Lietuvą, matau, kad statybose ne visada dirba kvalifikuoti, diplomuoti ir kompetentingi meistrai.

Tai yra suprantama, tačiau ydinga praktika, kurios priežastis – pigiausios kainos konkursai. Dėl jų dažnai samdoma pigiausia darbo jėga, o statybos darbus gali dirbti net žmonės iš gatvės. Taip, jie dirbs pigiai, tačiau ar turės supratimą, kaip teisingai atlikti šiltinimo darbus?

Kaip išgauti geriausią efektą? Kodėl reikia dirbti taip, kaip gamintojai nurodo darbo su medžiaga taisyklėse, o ne kitaip? Manau, kad atsakymas akivaizdus“, - pažymi VGTU darbuotojas.

Jo nuomone, tokioje atsakingoje srityje turėtų dirbti tik tie specialistai, kurie turi ir gali įrodyti savo kvalifikaciją.

„Jei darbuotojas neturi kvalifikaciją patvirtinančio pažymėjimo, jis neturėtų atlikti tam tikrų darbų. Nesuprantu, kodėl tokiame rimtame darbe kaip modernizacija, kurios pasekmes jausime daugiau nei 50 metų, vadovaujamės tokiais neprotingais principais. Dėl tokio požiūrio negaunamas norimas efektas, nėra kokybės, o kartu diskredituojamas visas modernizacijos procesas“, - mintimis dalinasi Č. Ignatavičius.

Mokslininkas taip pat pabrėžia, kad labai svarbu, jog statybininkai visada darbus atliktų tiksliai pagal projektą, o taip pat vadovautųsi gamintojų pateikiamos taisyklėmis.

Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacijos (PPGVA) prezidentas Vytautas Čaplikas teigia, kad medžiagų gamintojai, kurdami taisykles, siekia padėti specialistams, kurie turi dirbti statybų ir renovacijos sektoriuje.

Pasak jo, vadovaujantis šiomis taisyklėmis, galima įrengti labai patikimą apšiltinimo sistemą bei išvengti darbų broko.

„Labai svarbu, jog statybose dirbantys asmenys vadovautųsi pateikiamomis instrukcijomis. Praktika rodo, kad atsiranda įvairių savamokslių žmonių, kurie nori iš naujo „išrasti dviratį“, eksperimentuoja ir nesilaiko pateikiamų rekomendacijų. Suprantama, jog tokiais atvejais rezultatai dažniausiai būna liūdni.

Mūsų asociacija siekia sumažinti nekokybiškų darbų kiekį bei pagelbėti visiems specialistams, dirbantiems su polistireniniu putplasčiu. Dėl to šiuo metu ruošiame atnaujintas taisykles, kuriose pateiksime daug naudingos informacijos su įvairiais pavyzdžiais ir išsamiais komentarais“, - sako V. Čaplikas.

NPNA direktorius A. Vaičiulis atkreipia dėmesį į tai, jog pastatai turi būti ne tik kokybiškai šiltinami, bet ir turi būti parenkamas optimalus termoizoliacinės medžiagos kiekis.

„Jeigu mes siekiame efektyvaus rezultato, tiesiog privalome montuoti tinkamą storį ir kiekį šiltinimo medžiagos. Tam daro įtaką ir mūsų klimato sąlygos. Pavyzdžiui, netolimoje Vokietijoje vidutinė temperatūra žiemą yra 5-6 laipsniais aukštesnė negu Lietuvoje, tad tai lemia ir montuojamos šiltinimo medžiagos kiekį“, - pabrėžia ekspertas.

A. Vaičiulis taip pat pastebi, jog pastaruoju metu vyrauja teigiama tendencija ir pastatai yra apšiltinami storesniu termoizoliacinės medžiagos kiekiu.

„Seniau, važinėdamas į įvairias statybvietes ir objektus, matydavau, kad pastatai šiltinami tik 5 centimetrų storio izoliacinės medžiagos sluoksniu, tuo tarpu dabar – 10-15 cm. Tokie pokyčiai ne tik džiugina, bet ir yra labai naudingi visiems gyventojams, ypač turint omenyje, kad nedaugelis žino, jog didžiausią kainos skirtumą sudaro ne medžiagos kiekis, o darbų atlikimo kaina“, - teigia NPNA vadovas. Jis taip pat priduria, kad turi būti naudojamos tik kokybiškos ir geras izoliacines savybes turinčios medžiagos.

V. Čaplikas pritaria, jog kokybė yra svarbiausias faktorius statybų sektoriuje.

„Rinkai pateikiamos šilumą izoliuojančios medžiagos gaminamos pagal Europinius standartus bei žymimos „CE“ ženklu, kuris leidžia jas be papildomos kontrolės tiekti į visas ES šalis nares. Dėl šios priežasties į rinką gali patekti ne visus techninius reikalavimus atitinkančios medžiagos.

Tačiau vietos gamintojai, paprastai, vidaus rinkai tiekia tik išskirtinai kokybiškas prekes, nes nuo to priklauso jų egzistavimas, plėtra ir sėkmė.“, - sako V. Čaplikas.

Ar reikalinga priverstinė renovacija?

Nors viešoje erdvėje girdima įvairių nuomonių, ar reikalinga priverstinė renovacija, mokslininkas Č. Ignatavičius sako, kad jeigu namo fasadas yra netvarkingas, kiauras ir artėja prie avarinės būklės, jį privaloma tvarkyti.

„Man patinka pavyzdys su automobiliais. Kai mes laikome egzaminą vairuotojo pažymėjimui gauti, tai yra priverstinis veiksmas ar ne? Arba kasmetinė techninė automobilių apžiūra. Ji priverstinė ar ne? Prižiūrint būstą, turi galioti panašūs principai.

Negalima laukti, nes prieštaraujančių ir neargumentuotai postringaujančių visada atsiras. Apie pastato būklę turi spręsti specialistai. Juk eilinis žmogus neturi ir negali turėti pakankamų žinių bei kompetencijos, kad suprastų, kada konkretų namą būtina tvarkyti.

Panaši situacija yra ir su mūsų sveikata – jeigu pats nesi daktaras, eini pas specialistą, kuris ir pasako, koks turėtų būti taikomas gydymas. Todėl suprantu, jog galima reikalauti, kad darbai būtų atliekami kokybiškai ir už protingą kainą, tačiau negalima užsimerkti ir nieko nedaryti.“, - sako Č. Ignatavičius.

Ekspertas pabrėžia, kad būsto priežiūra ir atnaujinimas nėra vien privatus interesas. Juo nuomone, tai visuomeninis interesas, kurio turi būti paisoma.

„Sakykite, kas bus, jei gyventojas pirmame aukšte neprižiūrės išorinių sienų, prieštaraus atnaujinimui ir leis joms gesti? Jos pradės byrėti ir apkartins aukščiau gyvenančių žmonių gyvenimą. Kaip tada vertinti jų interesą? Kas jiems atlygins žalą?

Kita vertus, dažnai prieš renovaciją pasisako tie asmenys, kurie gauna išmokas ir kompensacijas už šildymą ir nėra suinteresuoti kažką keisti. Todėl modernizacija yra visos visuomenės interesas, nes už kompensacijas sumoka visi dirbantys Lietuvos žmonės“, - mintimis dalinasi mokslininkas Č. Ignatavičius.

A. Vaičiulio manymu, šiuo metu renovacijos procesas užstrigo ir nevyksta dėl trijų pagrindinių priežasčių: pirma, gyventojams trūksta pinigų, antra, jei trūksta pinigų, tai yra ir didelė baimė skolintis (ypač tai būdinga vyresnio amžiaus žmonėms) ir trečia, egzistuoja ydinga kompensacijų už šildymą tvarka.

„Situacija dabar yra tokia, kad jeigu „kažkas“ sumoka už mano šildymą ir manęs tai neliečia, tai koks skirtumas, kiek už mane moka? Žmonės suvokia, jog moka valstybė, o valstybė – tai lyg koks trečias svetimas veikėjas, kuris lyg ir visų, bet tuo pačiu ir niekieno.

Todėl jau ne kartą ir ES komisija įvardijo, jog viena pagrindinių priežasčių stabdančių pastatų modernizaciją Lietuvoje yra - ydinga kompensacijų už šildymą tvarka. Pagrindinė mintis, ką reikėtų keisti: ne valstybė turi mokėti už nemokius piliečius, o skirti jiems išmokas pinigine išraiška ir leisti patiems susimokėti“, - sako Nacionalinės pasyvių namų asociacijos vadovas.

A. Vaičiulis sutinka, kad būtų ne vienas atvejis, kai gyventojai tuos pinigus išleistų netikslingai šildymui, tačiau ilgainiui privalės suvokti šildymui išleidžiamų pinigų vertę. „Toks sprendimas –būtinas, siekiant stiprinti gyventojų sąmoningumą.

Jei pinigai nėra duodami žmogui, nėra skatinamas savarankiškumas – stiprėja išlaikytinio sindromas ir nesinori nieko keisti. Ir vėl grįžtama prie požiūrio, kad valstybės pinigai yra svetimi pinigai. Nepakeitus kompensacijos tvarkos, bus labai sunku ką nors reikšmingo pasiekti“, - teigia A. Vaičiulis.