Lipniąja juosta suklijuotos knygų nugarėlės, iki juodumo nučiupinėti viršelio kampai, apibrizgę lapai – taip atrodo dalis mokyklinių vadovėlių ne tik mažose kaimo mokyklėlėse, bet ir didmiesčiuose.
75 proc. Lietuvos pradinių klasių ir 78 proc. 5–10 klasių moksleivių mokosi iš vadovėlių, išleistų 2003–2007 metais, nors bendrojo ugdymo programos atnaujintos 2008 metais, o kartu su jomis turėtų būti atnaujinti ir vadovėliai.
Leidėjai siūlo didelį naujų vadovėlių pasirinkimą, bet mokyklose iš rankų į rankas eina seni.
Keičiasi gyvenimo tempas
Iš kartos į kartą perduodama knyga – gražus vaizdas, kai kalbame apie šeimos „Silva rerum”.
Dabartiniai šešiasdešimtmečiai galėtų su jauduliu prisiminti, kaip savo elementorių „Saulutę” perdavė penkeriais, o gal ir dešimčia metų jaunesniam broliui – kitokio vadovėlio tuomet paprasčiausiai nebuvo.
Dabar gyvenimo tempas kitoks. Vadovėliai, kaip ir viskas šiame pasaulyje, sensta. Ir ne tik susidėvi fiziškai, bet ir ima atsilikti nuo gyvenimo, atradimų, naujų mokymo standartų.
Tai taikytina ne tik informacinių technologijų vadovėliams, kurie, ko gero, pasensta greičiau, negu yra parašomi, bet ir, regis, tokiai konservatyviai mokslo šakai kaip matematika. Net geografiniai atlasai ilgainiui morališkai pasensta.
Naujienos skatina tobulėti
Specialistai teigia, kad vadovėlių fondą mokyklose kasmet reikėtų atnaujinti ketvirtadaliu, kiekvieno moksleivio vadovėlių rinkinį papildyti 3–4 naujai išleistais.
Prieš keletą metų atliktas visą Lietuvą aprėpiantis tyrimas, kokią įtaką ugdymui daro kasmet atnaujinamas mokyklos vadovėlių fondas, atskleidė, jog tai tarsi varomoji jėga.
Mokytojai, atsakydami į anketos klausimus, teigė: tai sudaro galimybes sava nuožiūra rinktis, iš kokių vadovėlių ir ką dėstyti; skatina nuolat kelti kvalifikaciją; padeda mokiniams ir mokytojams gauti naujausią dėstomojo dalyko informaciją.
Naujesni ir modernesni, gražiai apipavidalinti vadovėliai mokymosi procesą daro patrauklesnį mokiniams, taupo mokytojo laiką ir finansus ruošiantis pamokoms; darbas pamokoje su naujais vadovėliais leidžia diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo procesą, geriau pasirengti 10 klasės patikrai ir 12 klasės baigiamiesiems egzaminams.
Piniginę atveria tėvai
Ar Lietuvoje pavyksta įgyvendinti specialistų rekomendaciją atnaujinti vadovėlių fondą?
Lėšos vadovėliams įsigyti įskaičiuotos į kiekvieno mokinio krepšelį, kuris šiuo metu siekia 3800 litų. Be išlaidų vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, iš šių lėšų mokamos algos mokytojams, keliama darbuotojų kvalifikacija, organizuojama mokinių pažintinė veikla ir finansuojamos visos kitos mokyklos gyvenimo sritys.
Mokymo priemonėms įsigyti tenkanti mokinio krepšelio dalis siekia vos 2,4 proc., iš jos vadovėliams – tik 1,1 proc.
Pagal Švietimo įstatymo pakeitimo, kurį Seimas priėmė dar 2003 metais, nuostatą, bendrojo lavinimo mokyklų pirmų–dešimtų klasių mokiniai vadovėlius gauna nemokamai, o vienuoliktose–dvyliktose savo nuožiūra perka tiktai papildomam ugdymui reikalingas knygas.
Tačiau pakalbinta vilnietė Ligita, trijų vaikų, iš kurių du – jaunesniojo mokyklinio amžiaus, motina, teigė: tėvai kasmet iš savo lėšų perka dalį vadovėlių.
„Mokykla turi minimalų vadovėlių rinkinį. Mokytojai negali taikytis prie klasės lygio, stipresnius vaikus mokyti iš vienų vadovėlių, to paties amžiaus silpnesnius – iš kitų. Todėl kai mokytojai pasako, kad rekomenduoja vadovėlius, kurių mokykla neturi, visi perkame patys.
Vaiko ateities pagrindas – kuo geresnis išsilavinimas, tad taupyti čia negalima”, – kalbėjo moteris, pirkusi vadovėlius vaikams mokantis tiek pradinėje, tiek vidurinėje mokykloje.
Lazda dviem galais
Prieš porą metų mokykloms suteikta teisė lanksčiau naudoti mokinio krepšelio lėšas.
Lietuvos tėvų forumo – visuomeninės organizacijos, kuri jau septynerius metus gilinasi į švietimo problemas, tarybos pirmininkas Audrius Murauskas mano, kad toks liberalizavimas – per ankstyvas, nes mokyklos nesugebėjo pirma atlikti tam tikrų namų darbų.
„Ankstesniame Vyriausybės nutarime buvo reglamentuota, kokią dalį skirti atlyginimams, kokią – mokytojų kvalifikacijai kelti, kiek skiriama vadovėliams.
Pagal naująją tvarką mokykla pati gali spręsti, kaip naudoti lėšas, ir dažnai nei vadovėlius perka, nei mokytojus išleidžia į kvalifikacijos kursus, o visus sutaupytus pinigus skiria atlyginimams.
Žinoma, lėšų algoms trūksta. Bet pirmiausia reikėtų sutvarkyti savo ūkį – iki galo sukomplektuoti klases, galbūt atleisti dalį mokytojų. O dabar gauna kąsnį ir nieko nebedaro.
Didelė tikimybė, kad dėl to daugelyje mokyklų nukentės kokybė: mokytojai nekels kvalifikacijos, pamokose naudos nežinia kokią metodinę medžiagą.
Švietimo ir mokslo ministerija, nerasdama papildomo mokytojų finansavimo šaltinio, paprasčiausiai atrišo rankas patiems pasididinti atlyginimus”, – įsitikinęs A. Murauskas.
Skundžiasi liesu biudžetu
Ar mokinio krepšelio skirstymo liberalizavimas išties kerta per lėšas vadovėliams, pedagogų kvalifikacijai? Tai bandėme išsiaiškinti bendraudami su mokyklų atstovais, atsakingais už knygų fondo kaupimą ir atnaujinimą.
„Vadovėliams išleidome 1100 litų. Pradinukams nupirkome „Riešutą”, nes neturėjome matematikos vadovėlių, bet ir tai ne kiekvienam. Šiemet mūsų biudžetas liesas, nelabai ką galėjome įsigyti. Mokytojams apmaudu, kad negali gauti naujų vadovėlių”, – toks atsakymas nuskambėjo iš Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos mokytojos ir bibliotekininkės Jurgitos Zujūtės lūpų.
Nedaug kuo galėjo pasigirti ir Šakių rajono Lekėčių vidurinės mokyklos mokytoja ir bibliotekininkė Danutė Kasperavičienė: šiemet vadovėliams jų mokykloje skirta du tūkstančiai litų.
„Pagal galimybes stengiamės atnaujinti vadovėlius, bet šiaip naudojame 2006–2008 metų leidimo. Nuo rugsėjo liekame dešimtmetė mokykla, nebebus vienuoliktų ir dvyliktų klasių, taigi lėšų dar sumažės.
Norisi, kad vaikai galėtų mokytis iš kuo naujesnių vadovėlių, norisi su šiuolaikinėmis priemonėmis žengti į priekį, bet tenka apsiriboti tuo, ką turime.
Norėtųsi daugiau Švietimo ir mokslo ministerijos dėmesio. Gal būtų galima, kad ministerija tiesiogiai mokykloms lėšas paskirstytų, o ne per savivaldybes? Tikrai galėtų duoti kelis tūkstantėlius šiuolaikinėms mokymo priemonėms.
Kada pažanga pasieks ir kaimo mokyklas?” – retoriškai klausė Šakių rajono Lekėčių vidurinės mokyklos pedagogė.
Vilniaus Radvilų gimnazija šįmet vadovėliams neskyrė nė lito. Už knygų fondo komplektavimą atsakinga bibliotekos vedėja Veronika Paškevičienė paaiškino, kad mokykla buvo renovuojama, būta daug išlaidų, todėl šįmet nutarta vadovėlių neužsakyti.
„Kiekvienais metais ateina didelių pagundų. Leidyklos leidžia įdomius, gražius vadovėlius, kiekvienas mokytojas nori naujesnio, gražesnio, įdomesnio. Šiemet nuo naujovių truputį atitrūkome, bet jau kitais metais padėtis keisis”, – tikino bibliotekos vedėja.
Ar liberalizuotas mokinio krepšelis geriau už tą tvarką, kai buvo nustatyta tam tikra fiksuota suma, skirta vadovėliams?
„Sunkus klausimas, – prisipažino V. Paškevičienė. – Čia lemia ir mokyklos vadovybės pozicija – jei valdžia skriaudžia biblioteką, reikalauji, kiek tau priklauso.”
Švietimo ir mokslo ministerija nesikiša
Kristina Valantinienė
Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė
„Mokyklų aprūpinimas vadovėliais ir kitomis mokymo priemonėmis decentralizuotas. Mokyklos pačios, įvertindamos savo poreikius ir pasitarusios su tėvais, mokyklos bendruomene, sprendžia, kokių ir kiek įsigyti naujų vadovėlių bei kitokių mokymo priemonių. Visa informacija apie ugdymo procesui tinkamus vadovėlius skelbiama Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių duomenų bazėje (IBIS), kuri nuolat papildoma naujais duomenimis, rekomendacijomis, vadovėlių recenzijomis. Mokytojai čia taip pat gali pateikti savo nuomonę ir komentarus apie vadovėlius. Ugdymo plėtotės centras kasmet vertina pateikiamus naujai leidžiamų vadovėlių rankraščius. Šiemet buvo įvertinti 29 naujai pateikti vadovėliai. Mokyklos vadovėlius ir kitokias mokymo priemones įsigyja už lėšas, skiriamas pagal mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir skirstymo metodiką. Vadovaujantis šia metodika vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms rekomenduojama skirti 70 Lt vienam mokiniui metams, bet kiekvienais metais naujų tų pačių dalykų vadovėlių paprastai pirkti nereikia, nes vadovėlio naudojimo ciklas, kol jis susidėvi, yra maždaug 4–5 metai.”
