Tiesa, jaunajam dvasininkui tenka ne tik ieškoti pinigų skolai už mažojoje bazilikoje jau įrengtą šildymo infraraudonosiomis lempomis sistemą atiduoti, bet ir raminti parapijiečius, kad modernus bažnyčios šildymas sveikatai nekenkia. Pasirodo, kažkas Krekenavoje skleidžia tokius gandus.
Elektra – brangu ir neefektyvu
„Dabar aš puikiai žinau, kur ir kokių prekių statyboms ir remontui ieškoti „Senukuose“ ir kiek visa tai kainuoja“, – portaluilrytas.lt sakė 34 metų G. Jankūnas, prisipažinęs, kad kunigams praverstų ne tik teologijos, bet ir statybos žinios.
Amerikoje 8 metus studijavęs lietuvis matė, kad tenykščiams kunigams rūpintis buitiniais dalykais nereikia, tačiau grįžęs į gimtinę pamatė kitokią realybę. Lietuvos dvasininkams tenka rūpintis ne tik religiniais dalykais, tačiau spręsti pačias įvairiausias buitines problemas.
Viena pirmųjų problemų, su kuria susidūrė Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų mažosios bazilikos klebonu tapęs G. Jankūnas – itin brangus ir neefektyvus bažnyčios šildymas.
Naujasis klebonas pasibaisėjo sužinojęs, kad žiemos mėnesiais bažnyčios šildymas kainuoja apie 7 tūkst. litų per mėnesį.
"Visus metus per mišias surenkamos aukos buvo išleidžiamos žiemą šildant bažnyčią, jokioms kitoms reikmėms pinigų nelikdavo“, – sakė G. Jankūnas.
Pasirodo, kadaise bažnyčioje buvo įrengtas centrinis šildymas, šiluma buvo tiekiama iš vienos Krekenavos katilinės. Tačiau Lietuvoje atkūrus Nepriklausomybę ši katilinė nustojo veikti.
Tuomet bažnyčiai apšildyti buvo pasitelkta akumuliacinė sistema: maždaug 2-3 tonos vandens elektriniu momentiniu šildytuvu buvo pašildomos ir siurbliuku išpumpuojamos į bažnyčioje įrengtus radiatorius. Ketaus radiatorių ant visų bažnyčios sienų buvo įrengta net 300 sekcijų.
Kol elektros energija kainavo nebrangiai, ši sistema atrodė esanti be priekaištų – oras įšildavo iki 14-15 laipsnių, todėl bažnyčioje žmonės nešalo, o dėl pernelyg sauso oro net vargonų mediena perdžiūdavo.
Tačiau brangstant elektros energijai net ir taupant išlaidos šildymui pasiekė neįtikėtinas aukštumas. Kad per žiemos šalčius nesusproginėtų radiatoriai, buvo būtina nuolat palaikyti bent 0 laipsnių vandens temperatūrą vamzdynuose, o tai per parą kainuodavo 250 litų. Mokant tokius pinigus, bažnyčios viduje vis tiek būdavo apie 2 laipsnius šalčio, nes ant storų, įšalusių lauko sienų kabantys radiatoriai 17 tūkst. kubinių metrų erdvės daugiau prišildyti nepajėgdavo.
„Reikia rūpintis dvasia, bet ir žmogaus kūnui turi būti patogu. Pažiūrėkit „Babilone“ ar kituose prekybos centre – šilta, lempos šviečia, marmuru išklota, tai žmonės ten ir eina, tiesiog muzikos ir šviesos terapija vyksta. O kas pasakė, kad į bažnyčią atėjęs turi kentėti?“, – retoriškai klausė G. Jankūnas.
Pinigų pasiskolino
Ieškodamas alternatyvų brangiam šildymui, Krekenavos klebonas susidomėjo infraraudonųjų spindulių lempomis. Dėl kainos ir kokybės santykio buvo pasirinkta itališka įranga – stacionarios ir nešiojamos infraraudonųjų spindulių lempos, o projekto įgyvendinimas kainavo 43 tūkst. litų.
Pinigų naujajai šildymo sistemai įrengti klebonas pasiskolino – dalį iš Panevėžio vyskupijos kurijos, dalį, iš privačių asmenų, o skolą grąžinti tikisi iš bažnyčios lankytojų aukų.
Per mėnesį lempos bažnyčioje buvo sumontuotos ir šiemet, vasario 26 dieną, į mažąją baziliką pamaldoms susirinkusiems parapijiečiams šalti nebereikėjo.
Kartu su efektyviai šildančiomis lempomis Krekenavos bažnyčioje atsirado ir savotiškas termometras. Ant sienos, šalia specialios aukų dėžutės pakabintame termometro formos plakate žymimos parapijiečių aukos, skirtos skolai už šildymo įrengimą. Raudonas „gyvsidabrio“ stulpelis vis kyla aukštyn, rodydamas, kad per metus žmonės jau paaukojo 28 tūkst. litų.
Į šį termometrą dėmesį atkreipė ir Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, pasakęs, kad jis dvelkia Amerika.
Klausyklose – šildomi kilimėliai
Klebonas G. Jankūnas džiaugiasi, kad dabar bažnyčia šildoma nebrangiai ir efektyviai.
Iš viso Krekenavos mažajai bazilikai buvo nupirktos 27 lempos. Skirtingai nei anksčiau tik bažnyčios pasienius šildę radiatoriai, šios lempos pakabintos virš suolų, kur pamaldų metu sėdi tikintieji bei prie altoriaus, todėl žmonės šilumą pajunta netrukus po to, kai jos įžiebiamos. Galima įjungti visas lempas, bet tuomet, kai bažnyčioje mažiau žmonių, jos jungiamos tik ten, kur jie sėdi.
Pasak G. Jankūno, šiokiadieniais, kai jungiama tik mažoji dalis lempų, Krekenavos bažnyčios šildymas kainuoja apie 10 litų, o per sekmadienines mišias ar švenčių metu įjungus visas lempas, per valandą sunaudojama elektros energijos už 50 litų.
Nebereikia šalti ir dvasininkams – klausyklose įrengti specialūs šildomi kilimėliai, sunaudojantys elektros energijos tiek, kiek viena lemputė.
„Dabar nebereiks šuns vilnos kojinių, kurias gavau dovanų, kad bažnyčioje nesušalčiau“, – sakė klebonas. Jo teigimu, nuo šalčio prastai šildomose bažnyčiose dvasininkai ginasi įvairiai – po bažnytiniais rūbais velkasi striukes ar net kailines liemenes, užsimauna pirštines nukirptais pirštais. Bet būna ir taip, kad nuo šalčio liturginis vynas virsta drebučiais.
Kažkas paskleidė gandus
Dauguma parapijiečių naujojo klebono rūpesčiu įrengtu šildymu tik džiaugiasi. Dabar žmonės mažojoje bazilikojo nebešąla, nors anksčiau kai kurie net turėdavo specialius storus rūbus bažnyčiai įsitaisę, kad per mišias nesustirtų. Nėra ko stebėtis, nes net tuomet, kai pavasarį lauke oras sušyla iki 26 laipsnių, už storų bažnyčios mūrų termometras rodydavo vos 12 laipsnių šilumos.
O juk bažnyčioje atliekamos ir krikšto, santuokos sakramento apeigos, todėl sušilę maldos namai džiugina ir kūdikių tėvus, jaunavedžius.
Tačiau atsiranda ir piktų gandonešių, be jokio rimto pagrindo skleidžiančių gandus apie tariamą infraraudonųjų lempų žalą žmonių organizmui. Šiam „faktui“ pagrįsti net straipsnis iš vieno interneto portalo po Krekenavą nešiojamas.
Tiesa, tame straipsnyje rašoma ne apie patalpų šildymą infraraudonosiomis lempomis, o apie jų panaudojimą pirtyse, vadinamosiose infrasaunose. Tiesa, ten net neminima apie kenkimą sveikatai – tėra tik sakinys, kad pirtyse kaitintis reikėtų saikingai, nes viskam reikalingas saikas.
Įkūrė parapijos namus
Klebonas G. Jankūnas prisipažįsta kartais pasigailintis, kad neturi statybų inžinieriaus išsilavinimo – tokios žinios itin praverstų.
Tiesa, jau ir dabar dvasininkas nemažai išmano apie ūkinius reikalus. Pavyzdžiui, prieš kurį laiką klebonui sumanius panaudoti antrajame bažnyčios aukšte, netoli altorių esančią patalpą, ją nuo vidinio balkono nuspręsta atskirti stikline pertvara. Pradėjus domėtis kainomis, langų gamintojai užsiprašė 20 tūkst. litų, tačiau galiausiai kokybiška konstrukcija buvo įrengta gerokai pigiau – už 12 tūkst. litų.
Jau kurį laiką Krekenavoje veikia ir parapijos namai. Jie minimaliomis sąnaudomis buvo įrengti sename apleistame pastate šia bažnyčios.
O prieš kelias savaites infraraudonosiomis lempomis pradėta šildyti ir Šv. Karolio Baromėjaus bažnyčia Upytėje, kurioje mišias taip pat aukoja G. Jankūnas.
