Nors architektai, rodos, tuo užsiima retai, tačiau tarp Lauros ir Eivaro draugų yra ne vienas toks kūrybininkas plačiąja prasme. Yra net tokių, kurie kaime augina ožkas ir dirba reklamos agentūroje.
Laura su Eivaru gyvena bute Vilniaus senamiestyje. Čia – ir jų namai, ir darbo vieta. Abu pasakoja jau senokai ruošęsi iššūkiui mesti darbus (Laura anksčiau dirbo reklamos agentūroje, Eivaras – architektų biure) ir kurti „ką nors savo“.
Kai tai įvyko, kone visas pirmas buto aukštas virto darbo studija. Čia telpa ir darbo stalai, ir kompiuteriai, ir papuošalų kūrimo zona, ir svetainė, ir virtuvė, ir šimtai knygų, ir mažieji augintiniai – kaktusai, ir šuo vardu Lapė.
Iš prieglaudos į civilizuotą gyvenimą sugrąžinta Lapė kartais būna šiek tiek „nemandagi“, bet jos šeimininkai sako, kad per trejus metus ji jau beveik socializavosi ir tapo puikiu naminiu šunimi.
Bute, pro kurio langus atsiveria puikus senamiesčio vaizdas, Laura ir Eivaras gyvena jau aštuonerius metus. Per tą laiką palėpiniame bute, išsidėsčiusiame per du aukštus, buvo visko: sienos iš kadaise madingos persikų spalvos tapo baltos, palėpėje esantis miegamasis taip pat buvo kiek patobulintas, standartinė lova, apvilkta naujais pilko audinio drabužiais, pakeitė visą miegamojo įvaizdį.
O kartą Laurai šovė mintis viską nudažyti juodai... Pradėjusi nuo vazonų, ji ėmėsi darbuotis su viena siena, bet ją nudažius paaiškėjo, kad ši idėja nėra tokia jau gera, todėl balti namai vis dėlto nevirto juodais.
Juoda spalva „Okiiko“ kūriniuose pastebima gana dažnai, štai ir vienas iš naujausių darbų – kaklo papuošalai „The Bat is Black“ – yra beveik visiškai juodas, pagamintas iš juodos it derva audinio juostos.
Juodai spalvai „Okiiko“ visada turi atsvarą – daug ryškių spalvų plastiko ir audinio papuošalų. Tokia yra ir viena garsiausių „Okiiko“ aksesuarų kolekcijų „Asorti“.
Paprastai Laura su Eivaru kurdami papuošalus mėgsta maišyti ne tik spalvas, bet ir skirtingas technikas, medžiagas. Jų papuošalų formos visada būna gana neįprastos – labai grafiškos ir architektūriškos. Nieko keista, juk kūrėjai – dizainerė ir architektas.
Taigi taip gimsta ne tik ryškiaspalvės „Asorti“ sagės, bet ir sudėtingų formų „Komplikacijos“ – vienas įdomiausių „Okiiko“ kūrybos pavyzdžių. Laura su Eivaru atskleidžia paslaptį, kad naujausia jų kolekcija bus visai kitokia nei visi ankstesni eksperimentai. Sako, joje tikrai bus aukso ir sidabro. Nekantriai lauksime, o kol kas klausiame, kaip atsirado „Okiiko“?
Istorija prasidėjo maždaug prieš ketverius metus, kai Laura su Eivaru gurkšnojo karštą vyną viename Užupio restoranėlyje ir sugalvojo kurti įdomius aksesuarus, pasivadinę kiek japoniškai skambančiu žodžiu „Okiiko“.
Pradžia buvo kiek „prisvilusi“. Pirmuosius papuošalus – ordinus – „Okiiko“ pardavinėjo Kaziuko mugėje. Deja, gavo prekystalį pačiame mugės gale tarp obuolių ir bulvių prekeivių... Laimė, po kurio laiko jiedu susipažino su „Daiktų viešbučio“ įkūrėjais ir dalyvavo tada dar tik pirmuosius žingsnius žengusiame lietuviškame dizaino turguje.
Per ketverius metus pomėgis tapo vienu pagrindinių jų darbų. „Okiiko“ papuošalai išsibarstė po pasaulį. Buvo pardavinėjami Prancūzijoje, Olandijoje, Liuksemburge, Danijoje, Vokietijoje, o Berlynas per tą laiką Laurai su Eivaru spėjo tapti pačiu mėgstamiausiu miestu.
Tad vos užsimanę nuo visko atitrūkti jiedu važiuoja į Vokietijos sostinę. Daugiausia laiko praleidžia Berlyno knygynuose. Lauros ir Eivaro namuose knygos sukrautos ne tik dizainerio Naurio Kalinausko sukurtoje knygų lentynoje, bet ir visur, kur tik įmanoma.
Kai kurias knygas jie net vadina biblijomis. Pavyzdžiui, Lauros biblija yra fotografo Toddo Selby knyga „The Selby is in your place“.
Eivaro mėgstamiausiųjų arsenale, aišku, – architektūros albumai. Jis sako, kad Lietuvoje sunku gauti išskirtinių knygų, nes čia dažniausiai atvežama plačiajai auditorijai skirtų leidinių, o nišinių, gerų dizaino knygų labai trūksta. Taigi ir iš kelionių Laura su Eivaru dažnai parsiveža knygų ir jas greitai apgyvendina savo interjere.
Apie gerą ir blogą knygų dizainą jie galėtų kalbėti valandų valandas, bet šią temą palikime kitam kartui.
Beje, Laura prasitaria, kad šiuo metu yra panirusi į budistinio turinio knygas, semiasi iš jų tibetiečių išminties ir jau užkrėtė jomis Eivarą. Vis dėlto abu juokdamiesi patvirtina – atsiversti į budizmą artimiausiu metu neketiną.
Kol kas juos domina kiti dalykai. Greitai turėtų startuoti internetinė „Okiiko“ parduotuvė. Jai atidaryti ruoštasi ilgiau nei metus. Be to, kartu su savo naująja pagalbininke Laura ir Eivaras rengiasi dalyvauti Kalėdiniame daiktų turguje. Tad jei norite paplepėti su „Okiiko“ gyvai, būtinai užsukite.
Šis tekstas publikuotas internetiniame žurnale „Lamų slėnis“ / www.lamuslenis.lt
