Broliai fizikai siekia, kad jų sukurta nauja lazerių jutiklių technologija, naudota kuriant Marso robotą „Curiosity“, pasiektų kiekvieno iš mūsų kasdienybę – išmaniuoju telefonu diagnozuotų anginą ar patikrintų alkoholio kiekį kraujyje.
„Jaunoji fizikų karta kuriasi čia, Lietuvoje, ir tieks produkciją visam pasauliui. Fundamentaliąją fiziką keičia šiuolaikinės technologijos. Tai pavyzdys, kad lietuviai nori ir gali kurti tėvynėje“, – laboratorijos atidaryme sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Specialistų grįžimu į Lietuvą džiaugėsi ir laikinas premjeras Andrius Kubilius. Jis juokavo, kad „politikoje, kaip ir fizikoje, nors ir daug amorfinės netvarkos, viskas tvirta ir kieta“.
Nors įmonę broliai Vizbarai įkūrė neseniai, vos prieš dvejus metus, laboratorijos atidaryme dalyvavę fizikų tėvai sakė, kad sūnūs nuo mažens turėjo polinkį mokslui. Fizikų tėvas rodė 1986 metų nuotrauką, kurioje būsimi mokslininkai užfiksuoti su pirmuoju savo išradimu – savo sukurtu fotooptometru.
Dominykas, Augustinas ir Kristijonas, įkūrę savo pirmąją laboratoriją, pasakojo, kad Lietuvą pasirinko neatsitiktinai. „Svarstėme, kurią šalį rinktis – Vokietiją, JAV ar Lietuvą. Dėl palankesnės verslo aplinkos pasirinkome tėvynę“, – sakė vyriausiasis brolis Dominykas.
Renginyje dalyvavęs biotechnologas, verslininkas Vladas Bumelis portalui lrytas.lt sakė, kad nors lazerių laboratorijos įkūrimas svarbus viso pasaulio pramonei, bet kiek ilgai ji liks Lietuvoje, neaišku. „Nenustebčiau, jei verslui išaugus jis bus parduotas, o naujasis savininkas keis darbo kryptį“, – komentavo V. Bumelis.
Idėją brandino Vokietijoje
Kaip rudenį renginyje „Hub Camp“ pasakojo vienas iš įmonės įkūrėjų Augustinas Vizbaras, du broliai dvyniai Augustinas ir Kristijonas Vilniaus universitete studijavo fiziką, ten ir susipažino su puslaidininkiais. Nors fizikos mokslai jiems patiko, tačiau fiziko ir chemikės šeimoje augę broliai jautė, kad Lietuvoje turima įranga riboja jų fantaziją.
Po kelerių metų broliai įstojo į fizikos magistrą Švedijoje, kurį užbaigė jau būdami Vokietijoje. Anot Augustino, Vokietija buvo pasirinkta natūraliai – kaip puslaidininkių ir aukštųjų technologijų lyderė Europoje.
Vokietijoje jaunieji mokslininkai susipažino su naujausiomis technologijomis ir pradėjo generuoti idėjas ir naujus produktus, taip pat ten užbaigė doktorantūrą. „Vokietijoje buvo fantastiškos sąlygos dirbti ir realizuoti save“, - prisiminė A. Vizbaras, pridėdamas, kad doktorantūra buvo neįtikėtinai sėkminga – vietoje ten įprastų kelių darbų, broliai parašė kelioliką ir pritraukė įvairių įmonių ir mokslo institucijų dėmesį.
„Doktorantūros metu jau pradėjome galvoti, kaip realizuoti savo produktus. 2010 metų pabaigoje nutarėme įkurti įmonę, susitikę su vyresniu broliu Kristijonu. Brolis reagavo paprastai – reikia 1 ar 20 mln. eurų?“ - kvatojo A. Vizbaras.
Verslą sukūrė per pusmetį
Nors žvelgiant atgal, atrodo, kad viskas įvyko akimirksniu, tačiau A. Vizbaras atsiminė, kad iš pradžių viskas buvo labai sudėtinga. Kadangi būsimajam verslui pradėti reikėjo maždaug 10-30 mln. litų, jiems reikėjo investuotojo, kuris padengtų šias išlaidas.
„Pirmas investuotojas „mėtėsi“, todėl su juo nustojome bendradarbiauti. Tiesiog buvo taip, kad su juo viską aptardavome, o po kelių savaičių susitikę viską turėdavome derinti iš naujo. Iš esmės tuomet progresas buvo žingsnis į priekį – du žingsniai atgal“,- sakė A. Vizbaras.
Antras brolių rastas investuotojas buvo labai turtingas ir su entuziazmu ėmėsi jam naujos veiklos. Po kurio laiko jis suprato, kad jam dar trūksta daug žinių, taigi jis nutarė nebendradarbiauti su Vizbarais.
„Tuomet buvome gana puolę morališkai, tačiau bent jau šis investuotojas padėjo mums sukurti gerą verslo planą, pagaliau turėjome pamatą savo veiklos pradžiai“, - pasitraukusį partnerį geru žodžiu minėjo A. Vizbaras.
Tuomet broliai nutarė griebtis paskutinio šiaudo – ES paramos. Kadangi iki paramos prašymo termino pabaigos tais metais buvo likusios tik kelios savaitės, Vizbarams teko prie projekto sėdėti per naktis. „Iš ES prašėme trijų milijonų, o gavome pusantro. Tačiau kaip už dvi savaites rašymo, visai neblogai“, - juokavo A. Vizbaras.
Kai jau atrodė, kad jaunas verslas taip ir nepajudės iš mirties taško, atsirado pagalba iš rizikos investicijų grupės „LitCapital“. Gavus pinigų iš šios grupės ir parašius papildomą projektą ES lėšoms gauti, viskas pradėjo eitis kaip per sviestą.
Išskirtinės paslaugos
Dar prieš įmonės atidarymą broliai sakė, kad užsakymų savo produkcijai gauna iš viso pasaulio – taip yra todėl, kad beveik niekas daugiau neteikia tokių paslaugų.
„Mes visus aplenkėme ir šiuo metu neturime konkurentų. Kalbėjome su amerikiečiais, jie sakė, kad JAV tokį verslą sukurti reiktų dvejų metų, o mes apsisukome per pusmetį. Iš tiesų labai skubėjome, nes matėme, kad idėjai realizuoti laikas yra puikus, nes rinka tam pasirengusi.
Artimiausi konkurentai – Vokietijoje. Manau, kad jie bijo mūsų, nes patys dar tokių kristalų auginimo technologijų neturi“, - demonstruodamas bene vienintelį regione molekulinio pluoštelio auginimo reaktorių, kainuojantį per 6 mln. litų, pasakojo A. Vizbaras.
Brolių įmonėje kuriami produktai aplinkosaugai, medicinai, automobilių pramonei ir moksliniams tyrimams. A. Vizbaras pastebėjo, kad svarbiausia naujai įmonei – žinoti, kada įžengti į rinką.
„Reikia atsargiai įvertinti, kada bus galima pritaikyti savo produktą – reikia nepavėluoti, tačiau ir nebūti pernelyg ankstyvam. Apie anglies vamzdelius jau 10 metų kalba, kad jie pakeis pasaulį, tačiau tai ir liko šnekomis“, - užbaigė pašnekovas.
