Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų mėginimas susitarti dėl vieningos ES Bankų sąjungos nepavyko. Kompromiso bus bandoma ieškoti po savaitės, tačiau Lietuvai atstovavęs nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje ambasadorius Raimundas Karoblis teigė, kad Kipro pateiktas kompromisinis pasiūlymas Lietuvą tenkina.
Tikimasi, kad kuriama bankų sąjunga padėtų efektyviau prižiūrėti ES bankus ir laiku apsaugoti juos nuo finansinių problemų ar griūties. Dalyvavimas joje būtų privalomas visoms euro zonos šalims. Tačiau prisijungti skatinamos ir vieningos valiutos neturinčios narės. Manoma, kad tik daugumos šalių narių dalyvavimas užtikrintų deramą vieningos ES bankinės sąjungos veikimą.
Balso teisė – ir ne euro zonos narėms
Euro neturinčioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, didžiausią rūpestį kėlė sprendimų priėmimo teisė tokioje sąjungoje. Pagal pateiktą projektą, bankų priežiūrą turėtų vykdyti Europos Centrinis Bankas (ECB), kurio valdyboje balso teisę turi tik euro zonos narės. Tad norint bendradarbiauti, reikėjo užtikrinti nediskriminacinę balsavimo tvarką.
„Pagal dabartinį pasiūlymą turėtų būti steigiama atskira priežiūros valdyba, kuri išimtinai nagrinėtų tik bankų priežiūros klausimus. Joje sprendimus priimtų visos bankų priežiūros mechanizme dalyvaujančios šalys. Joms susitarus, jų sprendimus dar kartą patvirtintų ECB valdyba“, - teigė R. Karoblis.
Ambasadoriaus manymu, nėra priežasčių, dėl kurių ECB valdyba galėtų nepatvirtinti prieš tai visų šalių priimtų susitarimų. Tad šis kompromisas vertinamas kaip vienas realiausių. Kitu atveju, norint, kad ECB valdyboje galėtų balsuoti euro neturinčios šalys, reikėtų keisti ES sutartį.
„Tai ne tik pareikalautų daug laiko, bet ir būtų politiškai sudėtinga. Sprendimo euro zonai reikia dabar“, - kompromisą pateisino R. Karoblis.
Švedams dar daug laiko iki Kalėdų
Tačiau tokiai pozicijai nepritaria Švedija. Šalies finansų ministras Andersas Borgas, reikalaujantis visiškai lygių teisių visoms bankų sąjungos dalyvėms, teigė, kad derybas reikia tęsti iki Kalėdų, nes „iki jų dar daug laiko“.
Švedijos pozicija svarbi Lietuvai ir kitoms valstybėms, kuriose veikia šios šalies kapitalo bankai. Kompromisiniame projekte numatyta, kad net jei ECB neprižiūrėtų motininių bankų, bankų sąjungos šalyse veikiančius jų filialus galėtų kontroliuoti Frankfurte įsikūręs ECB. Kaip tai įgyvendinti praktiškai, kol kas dar nėra visiškai aišku.
Be to, dvejojama, ar prie bankų sąjungos sutiktų jungtis Didžioji Britanija.
Naujausiame projekte siūloma, kad ECB tiesiogiai kontroliuotų tik didžiausius, sisteminius šalių bankus, o mažesnių finansų institucijų priežiūra būtų palikta nacionalinėms priežiūros institucijoms.
Spalio mėnesį 27 ES šalių vadovai nusprendė, kad susitarimą dėl bankų priežiūros mechanizmo reikia rasti dar šiais metais. Šis klausimas – ir kito ketvirtadienio Europos lyderių darbotvarkėje.
Ekonomikos ir finansų ministrai pozicijas šiuo klausimu suderinti dar kartą bandys kitą trečiadienį.
