Jokios klaidos: gruzinai sau artimesniu žodžiu pavadino lietuvišką kosmetiką, tačiau pakuotės dizainą paliko tokį pat, o etiketėje pageidavo lietuviškų užrašų, mat viskas, kas iš Lietuvos, tas – patikima.
Tą patį tikino ir SBA baldininkai, ir „Utenos trikotažo” atstovai. Tačiau drabužių kūrėjos, pasivadinusios „Le Muse”, nesiekia būti siejamos su Lietuva – jos pirmiausia įžengė į užsienio rinką, o tėvynę užkariavo vėliau.
Tyrė pirkėjų emocijas
Latvija, Baltarusija, Airija, Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Gruzija, Italija. Į šias šalis nuolat keliauja Lietuvos įmonės „BIOK laboratorija” kosmetikos gaminiai.
Anglijoje, Airijoje ir Amerikoje šią kosmetiką su lietuviškais pavadinimais dažniausiai perka čia įsikūrę lietuviai, juolab „BIOK laboratorija” bendradarbiauja su lietuvių prekybos tinklais.
Tad dantų pasta, kremai, prausikliai, šampūnai į užsienį keliauja kartu su šakočiais ir sūriais.
Ant savo pakuočių „BIOK laboratorija” skelbia informaciją keturiomis kalbomis: lietuvių, latvių, anglų ir rusų, dažniausiai tiek ir pakanka. Išimtis – Gruzija ir Lenkija.
Lenkijoje lietuviškų gaminių pavadinimas nepakeistas, bet ant pakuočių – produkto apibūdinimas lenkų kalba. Gruzinai pasirinko savo pavadinimą, tik pareikalavo, kad ant etikečių liktų informacija lietuvių kalba ir kad ji būtų surašyta aukščiau nei anglų.
„Jie dėkingi Lietuvai už palaikymą, jaučia mūsų šaliai daug sentimentų, o lietuviška prekė atrodo patikima”, – sakė „BIOK laboratorijos” vadovas Linas Čereška.
Dažnoje šalyje, prieš jos rinkai patiekdama savo produkciją, „BIOK laboratorija” atliko tyrimą, kaip pirkėjai reaguoja į pavadinimą.
Tarkime, Latvijoje parduodamas pienas „Rasa”, tad lietuviai tyrė, kokias emocijas šis produktas sukelia kaimynams. Įsitikinę, kad geras, nekeitė ir pavadinimo.
Gamintojai vis sulaukia užsakymų iš užsienio, tačiau šiemetis eksporto augimas ne toks ir didelis – apie pusantro procento, palyginti su 2011-aisiais. L.Čereška viliasi, kad kitais metais pavyks eksporto mastą padidinti dvigubai ir jis sudarysiąs 20 procentų.
Naujovė sudomino rusus
„Utenos trikotažas” į užsienį išveža didžiausią savo produkcijos dalį – 80–90 proc. Šiais metais jis užsienio rinkai pristatė moteriškų ir vyriškų apatinių drabužių prekės ženklą „About”.
„About” debiutas Rusijoje buvo sėkmingas – naujasis prekės ženklas sulaukė nemažai dėmesio tarp didžiųjų Rusijos mažmeninės prekybos tinklų”, – džiaugėsi „Utenos trikotažo” vadovas Gintautas Bareika.
Jį itin nudžiugino kai kurių Rusijos prekybos įmonių vadovų spontaniškumas.
Vos prieš savaitę išmėginti naujausių gaminių G.Bareika pasiūlė ir vieno rusiško tinklo „Dikaja orchideja” vadovei, o ji po kelių dienų pasakė savo parduotuvėse būtinai prekiausianti lietuviškais apdarais.
Naująją kolekciją „Utenos trikotažas” veš ne tik į Rusiją, bet ir į Skandinavijos šalis, taip pat pardavinės Baltijos šalyse.
„Savų prekių ženklų kūrimas ir jų tiekimas tarptautinei rinkai – mūsų strateginė kryptis.
Siekiame nuo masinės produkcijos gamybos pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės drabužių kūrimo ir pristatyti savo prekės ženklus ir Rytų Europoje – Rusijoje, Ukrainoje, ir Skandinavijos šalyse”, – aiškino G.Bareika.
Tiesa, skirtingose šalyse ir pirkėjų poreikiai skirtingi. Skandinavai mėgsta nuosaikios stilistikos, formos, detalių, praktiškos medžiagos drabužius, taip pat jiems labai svarbu, kad drabužis būtų patogus.
Rytų ir Vidurio Europos pirkėjams patrauklesni puošnūs, seksualūs apdarai.
„About” kolekcijos ir prekės ženklas sukurtas Lietuvos specialistų. Manome, kad lietuviškas ar baltiškas gaminys yra svarbus privalumas daugelyje rinkų”, – sakė G.Bareika.
Turi kurti papildomą vertę
95 proc., o gal net daugiau SBA baldų taip pat iškeliauja svetur. Dalis parduodami „Ikea” parduotuvėse, o dalis – „Parra” pavadinimu.
SBA strateginės plėtros viceprezidentas Egidijus Valentinavičius nelinkęs išduoti, kodėl būtent šis žodis pasirinktas baldų prekės ženklui, tačiau viliasi, kad užsakovai ir pirkėjai linkę tai sieti su pora ar lyginiu skaičiumi.
„Prekių ženklas turi kurti papildomą vertę. Svarbu ne tik užlipdyti etiketę, bet ir suteikti pirkėjams emocinį pasitenkinimą”, – aiškino E.Valentinavičius.
Labiausiai lietuviškus baldus mėgsta vokiečiai, rusai ir olandai. „Į tų pirkėjų poreikius atsižvelgiame kurdami baldus.
Rusams labiau patinka tamsios spalvos ir klasikinis stilius, uždaros sekcijos ir lentynos, vakariečius traukia stilių įvairovė, bet artimesni modernūs, atviresni baldai. O lietuviai – per viduriuką”, – lygino E.Valentinavičius.
Jis neabejoja, kad kitais metais eksporto dalis jų įmonėje dar išaugs, mat Lietuva – pernelyg maža rinka baldų gamintojams.
Svetur keičia pavadinimą
62 ir 38 procentai – tokiomis dalimis bendrovė „Audimas” dalija savo produkciją. Pirmoji iškeliauja svetur, antroji skirta Lietuvos pirkėjams.
Daugiausia lietuviškų sporto drabužių pasiekia Skandinaviją, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę. Tačiau daugelis jų pirkėjams siūlomi jau su verslo partnerių parinktais vietos lūkesčius atitinkančiais pavadinimais.
Užtat Latvijoje, Rusijoje ir Lenkijoje parduotuvėse „Audimas” savo gaminius pristato lietuvišku pavadinimu.
Su Lietuva nesitapatina
Pirma – savoje žemėje, o paskui sparnus kelti į svetimą. Taip dažniausiai elgiasi Lietuvos gamintojai. Tačiau „Le Muse” kūrėjų kelias visiškai kitoks.
„Lietuvoje neketinome imtis veiklos”, – sakė drabužių kūrėja Lina Pliūraitė, prieš kelerius metus su bendraminte Sofija Karnilavičiene sukūrusi prekės ženklą „Le Muse”.
Dvi lietuvės savo drabužius pasiūlė pardavinėti užsienio interneto parduotuvėms bei salonams. Kai kurie jų savo virtualiosiose parduotuvėse įdėjo tik „Le Muse” drabužių nuotraukas, o sulaukę pirkėjų prašydavo atsiųsti pageidaujamą apdarą.
„Lietuvoje apie mus sužinojo tik tada, kai įsitvirtinome svetur ir apie mus parašė užsienio tinklaraščių autoriai ar mados žurnalai”, – pasakojo L.Pliūraitė.
Ji su kolege savo prekių ženklui pasirinko nelietuvišką pavadinimą – prancūzišką žodį „le muse” („mūza”), o drauge – ir prekės ženklą, kuris tinkamas ir italams, ir britams.
Nelygu sezonas, į užsienį iš Vilniaus iškeliauja 50–70 proc. „Le Muse” drabužių. Labiausiai lietuvių kūrėjų darbus pamėgo prancūzai, kanadiečiai, amerikiečiai ir australai. O britams jie ne tokie patrauklūs.
Lietuvėms ypač pravartu, kad į klientų gretas įsitraukė australės. Mat kai Lietuvoje – žiema, jų tėvynėje – vasara, tad „Le Muse” mažiau jaučia prekybos sezonų kaitą.
Užsienio parduotuvių lentynose – lietuviškos prekės, dalis jų tais pačiais pavadinimais kaip ir Lietuvoje. Šalies gamintojai tikina, kad baltiška gaminių kilmė svetur – tarsi kokybės ženklas. Tačiau kovojant dėl vietos po saule tenka nemenkai paplušėti.
Prisidėti galėtų ir šalies valdžia
Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomikos ir finansų analitikas:
„Lietuvos eksporto rezultatai yra neblogi. Tarkime, šiemet per tris metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, jis augo 8 proc., o palyginti su 2008-aisiais – 13 proc.
Skelbti savo prekių ženklą užsienyje kol kas, deja, gali tik labai didelės bendrovės, kurios turi didelių finansinių išteklių.
Nuosavam prekės ženklui populiarinti reikia galingos rinkodaros kampanijos, o ji kainuoja didelius pinigus. Smulkesnės bendrovės neturi tokių galimybių.
Todėl vienas siūlymų kitai Vyriausybei būtų pagalvoti apie paramos gamintojams, einantiems į užsienio rinką su savo prekės ženklais, schemą.
Kitas svarbus dalykas – gerinti Lietuvos įvaizdį. Lietuva dar nepakankamai gerai žinoma kaip šalis, kurios gaminių kokybės ir kainos santykis yra geras.
Tuo pasirūpinti turėtų politikai, diplomatai, reprezentuojantys mūsų šalį užsienyje.”
