„Buvau nustebęs, kad bankai apskritai kalbasi, kai ėjau prašyti paskolos naujam būstui. Ir jie netgi konkuruoja dėl klientų”, – stebėjosi vilnietis Martynas, su žmona auginantis du vaikus ir einantis aukštas pareigas vienoje užsienio kapitalo įmonėje.
Jis ketino Vilniuje įsigyti butą naujos statybos name. Vyrui reikėjo pusės milijono litų paskolos ir jis ją gavo.
Martynas pasakojo, kad kreipėsi į penkis didžiuosius nelietuviško kapitalo bankus. Iš jų vienintelis „Danske” bankas paskolos nepasiūlė.
Kiti keturi bankai pateikė pasiūlymus, vieni sutiko suteikti tokią paskolą, kokios prašė vilnietis, kiti siūlė mažesnę sumą. Skyrėsi ir palūkanos.
„Galiausiai likau derėtis su dviem bankais, kurie pateikė rimčiausius pasiūlymus, juolab dėl kitų dviejų būtų tekę daryti papildomą buto vertinimą”, – aiškino vilnietis.
Paskolą suteikė „Swedbank”. Suderėtos paskolos litais palūkanos, įskaitant maržą ir bazinę palūkanų normą – 1,45 proc.
„Tai labai geros sąlygos, mano kolegai bankas suteikė paskolą su 2,3 proc. palūkanomis. Visos mano paskolos palūkanos bus mažesnės vien už būsto kredito, kurį ėmiau 2010 metais, maržą.
Kadangi šeima pagausėjo, kraustausi į didesnį, patogesnį, naujesnį būstą, kuris kainuoja keliais šimtais tūkstančių litų daugiau.
O įmokos bankui bus netgi mažesnės nei tos, kurias moku už senąjį butą dabar”, – džiaugėsi dviejų vaikų tėvas.
Investuoja santaupas
Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad šiemet gerokai daugiau žmonių būstą perka be paskolos.
Anot bendrovės „DNB būstas” vadovo Gedimino Jankausko, 2011 metais 80 proc. būstų buvo perkama už paskolas. Šiemet pusė butų pirkėjų atsiskaitė grynaisiais pinigais.
„Tai lėmė kelios priežastys. Pirma, po banko „Snoras” griūties dalis žmonių sunerimo, ar jų indėliai bankuose yra saugūs, ir nusprendė investuoti į nekilnojamąjį turtą.
Antra, dabar indėlių palūkanos yra tokios mažos, kad, įvertinus infliaciją, bankuose laikyti pinigus net nuostolinga, tad žmonės perka butus ir juos nuomoja.
Skaičiuojama, kad vidutiniškai nuoma Lietuvoje duoda 6–8 proc. grąžą”, – sakė G. Jankauskas.
Ar laikas investuoti į nekilnojamąjį turtą šiuo metu, sunkus klausimas.
Šiais metais būsto kainos Lietuvoje šiek tiek smuko, o prasidėjus šildymo sezonui prognozuojama, kad senos statybos būstai, kuriuose sąskaitos už šildymą labai didelės, dar labiau pigs.
„Šie metai buvo labai sėkmingi nekilnojamojo turto plėtotojams. Beveik visi investuotojai, pastatę naujus daugiabučius, nesunkiai pardavė butus nemažindami kainų”, – pažymėjo G. Jankauskas.
Vieni brangsta, kiti pinga
Nekilnojamojo turto agentūra „Ober Haus” kiekvieną mėnesį pateikia būsto kainų indeksą, kuris parodo, kaip kinta būsto kainos.
Šis indeksas jau dvejus metus išlieka stabilus ir mėnesio svyravimai nesiekia nė vieno procento, tačiau matyti bendra vos mažėjanti būsto kainų tendencija.
„Indeksas atspindi bendrą situaciją visoje būsto rinkoje – ji yra stabili. Tačiau skirtingų rinkos segmentų tendencijos gali skirtis. Pavyzdžiui, žinau naujos statybos projektų, kai per pirmąjį šių metų pusmetį kainos išaugo 10 procentų.
Kiekvieną atvejį, kiekvieną namą, kiekvieną butą turime žiūrėti atskirai ir įvertinti, kas daro įtaką jo kainai. Galiu patvirtinti, kad butai senos statybos namuose, kur šildymo sąskaitos didelės, iš tiesų šiemet atpigo iki 10 procentų”, – sakė „Ober Haus” Būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras.
Ragina ieškoti sprendimų
Nekilnojamojo turto agentūros RE/MAX vadovas Žiuljenas Galeckas įsitikinęs, kad šiuo metu labai daug žmonių norėtų keisti savo gyvenimo sąlygas, tačiau ne visi sugeba rasti jiems tinkamiausių sprendimų.
Mat šiuo metu daugiau nei pusės nekilnojamojo turto, įsigyto už skolintus iš bankų pinigus, vertė yra mažesnė, nei jiems suteikta paskolų. Bankai šį faktą puikiai žino.
Ir kas tada? Jeigu žmogus turi 300 tūkst. litų paskolą, o jo būstas vertas geriausiu atveju 250 tūkst. litų, ką jam daryti?
Nė žingsnio nežengsi nepasitaręs su banku, nes jo darbuotojai pirmiausia sakys: „Grąžink man skolą, tuos 300 tūkstančių, o tada spręsime, ką toliau daryti.”
Paprastai tokie namai įsigyti 2005, 2006 ar 2007-aisiais, su gera marža.
Todėl dabar mėnesio įmokos už šias paskolas nėra tragiškos.
Tad, pavyzdžiui, galima ieškoti, kam už panašią sumą išnuomoti būstą, kuris nebeatitinka ten gyvenusios šeimos poreikių, o patiems susirasti kitą būstą ir jį nuomotis.
Bet dar geriau, patarė Ž. Galeckas, jei yra santaupų (pradiniam 15 proc. įnašui) įsigyti antrą būstą pasiėmus antrą paskolą. Tai nėra jokia beviltiška užgaida.
Juk jeigu prieš septynerius metus už 300 tūkst. litų įsigijote vidutinišką namą, dabar už tokią pat sumą nusipirksite puikų 80 kvadratinių metrų būstą naujame name.
Namui randate nuomininką, jis padengia vieną jūsų paskolą, o jūs gyvenate visavertį gyvenimą būste, kuris jums tinka ir patinka, ir mokate kitą paskolą.
Tai tik viena išeitis, bet paieškojus jų galima rasti daugiau.
Apskritai RE/MAX vadovas ragina žmonės pamąstyti – juk jų nekilnojamasis turtas yra ne tik gyvenamasis plotas, bet ir investicija. Jei nenori ar negali investuoti, o reikia stogo virš galvos, nuomojiesi jį ir nesuki sau galvos.
„Mes su šeima taip ir darome.
Gyvenome Žvėryne, tačiau kai gimė trečias vaikas, reikėjo didinti plotą – tada išsinuomojome didesnį būstą, kai vaikai paaugs, vėl ieškosime kito varianto”, – sakė pašnekovas.
Nesiryžta priimti sprendimų
Yra dar viena grupė žmonių, kurie nori pakeisti savo būstus, tačiau nedaro jokių sprendimų dėl kvailų įsitikinimų: „Ai, vis tiek nieko nepavyks.”
„Nekilnojamojo turto rinkoje tokių dalykų paprasčiausiai nebūna. Viskas įmanoma, visada yra sprendimas”, – neabejoja Ž. Galeckas.
Pavyzdžiui, šeimai keturių kambarių butas miegamajame rajone per didelis, jis šaltas ir dar pirmame aukšte.
Ji, žinoma, mano, kad jau tokio tai tikrai niekam nereikia, bet tai irgi netiesa. Gal dviejų kambarių bute besiglaudžianti šeima su keturiais vaikais ir būtų šio buto pirkėjai.
Dabar keturių kambarių buto kaina panaši kaip dviejų, tik mokestis už šildymą mažesniame perpus mažesnis. Tad jeigu pavyktų šeimai tilpti dviejuose kambariuose, kam šalti keturiuose?
Dar agentai galėtų vardyti daugybę atvejų, kai žmonėse tarsi suaugę su vieta, kurioje gyveno ilgą laiką. Ir tai nebūtinai prestižiniai rajonai. Žmonės mėgsta ir Šeškinę, todėl niekaip nenori iš čia kraustytis, nors ploto per daug. Tačiau ir jiems galima rasti gerų patarimų.
Lems ekonominė situacija
„Nėra blogo meto parduoti ar pirkti būstą. Daugelis žmonių būstą perka sau gyventi arba keičia namus pagal poreikį – pagausėjus šeimai kraustosi iš mažesnio į didesnį. Kainų tendencijos galioja visam būstui.
Aišku, jeigu šeima, pavyzdžiui, ketina kraustytis iš dviejų kambarių buto į trijų kambarių, tam metas dabar gana palankus.
Pavyzdžiui, dabar vidutinis dviejų kambarių butas kainuoja apie 200 tūkst. litų, o trijų kambarių – 300 tūkst. litų, tad šeimai reikėtų primokėti maždaug 100 tūkst. litų.
2008-aisiais tokie butai atitinkamai kainavo 400 tūkst. ir 600 tūkst. litų, tad kainų skirtumas buvo gerokai didesnis”, – aiškino G. Jankauskas.
Anot jo, dabar įtakos būsto kainoms daro ekonominė situacija šalyje. Ji yra stabili, gyventojai ir verslas yra atsargūs, nes jaučia Europos skolų krizės įtaką ir šiokį tokį netikrumą dėl ateities.
Jeigu ekonomika pradėtų sparčiau augti, išaugtų ir būsto paklausa, o tai darytų įtaką kainai.
Būsto kainos didmiesčiuose
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus” duomenimis, spalio mėnesį Vilniuje naujos statybos butai kainavo nuo 2900 iki 9800 litų už kvadratinį metrą, o senos statybos butai – nuo 1900 iki 6200 Lt/kv. m. Vidutinė būsto kaina sostinėje siekė 4105 Lt/kv. m.
Spalio mėnesį Kaune naujos statybos butai kainavo nuo 2600 iki 6100 Lt/ kv. m, o senos statybos butai – nuo 1500 iki 5500 Lt už kv. m. Vidutinė būsto kaina Kaune siekė 3291 Lt/kv. m.
Klaipėdoje naujos statybos butai kainavo nuo 2900 iki 6500 Lt/kv. m, o senos statybos – 1600–4700 Lt/kv. m. Vidutinė būsto kaina Klaipėdoje spalį – 3310 litų už kvadratinį metrą.
Parduoda gerokai daugiau butų
Nekilnojamojo turto agentūros RE/MAX duomenimis, nepaisant gana skeptiško žmonių požiūrio į brangius pirkinius, tokius kaip nekilnojamasis turtas, ir sugriežtintų paskolų suteikimo sąlygų, nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas auga.
Per tris pirmuosius 2012 m. ketvirčius buvo parduota 7,1 proc. daugiau butų nei per atitinkamą 2011 m. laikotarpį.
Ypač sparčiai augo naujos statybos butų pardavimas. Statybų įmonės Vilniuje per devynis 2012 metų mėnesius pardavė 36 proc. daugiau butų nei per atitinkamą laikotarpį 2011-aisiais. O antrinėje butų rinkoje sandorių skaičius faktiškai nepakito.
Preliminariais Registrų centro duomenimis, paskutinis 2012 m. ketvirtis prasidėjo dar aktyviau. Spalio mėnesį parduota 17 proc. daugiau butų nei 2011 m. spalį ir 6 proc. daugiau nei vidutiniškai per kiekvieną trečiojo 2012 m. ketvirčio mėnesį.
